Visi žmonės ateina į mūsų gyvenimą su tam tikru tikslu…

Atsitiktinių žmonių nebūna!

Galbūt jūs ir neatsiminsite jų vardų ir veidų, bet jūs tiksliai žinote, kad kiekvienas jų paliko jūsų gyvenime savo pėdsaką: kažkas atsargiai, padėjęs idėja, kažkas griežtai – išsviedęs jus iš komforto zonos, o kažkas pakeitė jus savo meile.

Žmonės…ateina, išeina. Jūs kartais net nežinote, ką jie atneša ar ką pasiima su savimi. Kai kurie ima sielos gabalėlius, kiti palieka gilius pėdsakus, kiti dingsta nepastebimai…Ir visgi mes visi kažko mokomės. Kaip būti ar nebūti…

Jų negalima suskirstyti į gerus ir blogus, ne. Juk kiekvienas jų pasirodė reikšmingas ir svarbus, ir visi jie kažko jus išmokė.

Iš svajoklių ir romantikų jūs sužinojote, kokia stebuklinga naktis prie laužo, kaip svarbu mylėti gamtą visa širdimi ir siela.

Iš ambicingų ir užsispyrusių jūs sužinojote, kad nieko nėra neįmanomo, jei sieki savo tikslo.

Iš mylinčių jūs sužinojote, kad meilė – universali kalba, kuria kalba visi, nepriklausomai nuo to, iš kurio pasaulio kampelio mes kilę.

Iš egoistiškų jūs sužinojote, kad meilė sau nebūtinai yra bloga savybė, kai jūs bandote pažinti save ir pakeisti savo gyvenimą.

Iš tikinčių jūs sužinojote, kad dievas vienintelis, kuris myli jus besąlygiškai. Jis ir jo pasiuntinys žemėje: mama!

Iš dailininkų ir poetų jūs sužinojote, kad mūsų mintis galima įvilkti į eiles ir paveikslus.

Leave a Reply