Vyras viską pasakoja savo mamai, o ji tada lenda pas mane su savo patarimais

Labai džiaugiuosi, kad mano vyras ir jo mama palaiko artimus ir pasitikėjimo kupinus santykius. Tačiau norėčiau, kad tai nesiliestų su manimi. Mano vyras pasakoja savo mamai viską, kas vyksta mūsų šeimoje, o anyta po to ateina su savo neprašytais patarimais. Ji labai įsižeidžia, kai jų nepaisau, o pastaruoju metu net nesiklausau.

Mano vyras moka beveik viską, kas susiję su namų ruoša. Jis neslepiasi už mamos sijono ir sugeba priimti savarankiškus sprendimus. Šiuo požiūriu jam tikrai nepriekaištauju.

Tačiau yra viena labai rimta problema – jis įpratęs viską papasakoti savo mamai. Absoliučiai viską.

– O kas čia tokio? Aš neturiu nuo jos jokių paslapčių ir neturėčiau jų turėti. Tai juk mano mama, – sako jis.

Man tokia jo atvirumo forma nepatinka. Konfliktų su anyta neturėjome. Ji mane šiltai ir nuoširdžiai priėmė. Ji netgi stengiasi, kad mūsų šeima būtų stipri ir kad nebūtų jokių nesutarimų. Tačiau čia ir slypi problema – ji vis bando daryti gerus darbus, kurių niekas jos neprašė.

O taip yra todėl, kad mano vyras nesugeba užlaikyti paslapčių ir viską jai papasakoja.

Kartą apsinuodijau ir kelias dienas gulėjau lovoje. Tada anyta atėjo pas mane su liaudiškais užpilais, norėdama man padėti. Tačiau aš tuo metu nebuvau pasiruošusi priimti svečių – atrodžiau toli gražu ne taip, kaip norėčiau.

Na, pagalvojau, žmogus jaudinosi dėl mano sveikatos ir norėjo padėti. Padėkojau jai už rūpestį ir gana nemandagiai išlydėjau ją pro duris. Vėliau vyrui pasakiau, kad man buvo nejauku taip priimti jo mamą.

Tačiau jis nesuprato, kas čia blogo. Tai juk mama, ji norėjo padėti, nes nerimavo dėl mano sveikatos. Paaiškinti, kas ne taip, man nepavyko, todėl tiesiog palikau šią temą ramybėje.

Po to vyras papasakojo savo mamai, kad man darbe kilo problemų. Tai nebuvo rimtos problemos, tiesiog nesutarimai su vadovybe. Anyta atėjo manęs paguosti ir įtikinti, kad moteris santuokoje apskritai gali nedirbti.

Esą vyras privalo išlaikyti šeimą, o ji savo sūnų taip ir išauklėjo.
Žinoma, tai buvo malonu, tačiau aš būčiau norėjusi, kad anyta nieko nežinotų apie mano darbinę situaciją. Su vyru aš pasidalinau, o jo mamai apie tai tikrai nereikėjo žinoti. Už rūpestį anytai padėkojau, o vyrui dar kartą pasakiau, kad nereikia mamai pasakoti visko iš eilės.

Tačiau jis manęs vėl nesuprato – juk pasakė tik šį bei tą, o jo mama tik norėjo padėti.

Kai pastojau, jau bijojau kažką pasakoti vyrui, nes žinojau, kad viską tuoj sužinos jo mama, kuri ateis su savo patarimais. Papildomų ginčų man nereikėjo. Tačiau be Liudmilos Fiodorovnos patarimų vis tiek neapsieidavome.

Dabar mūsų sūnui jau vieneri metai, o man jau ima važiuoti stogas. Vyras ir toliau pasakoja savo mamai absoliučiai viską – nuo sauskelnių spalvos iki mūsų intymaus gyvenimo detalių.

Po kiekvieno tokio pokalbio anyta ateina pas mane su patarimais. Pokalbius ji pradeda žodžiais „žinoma, tai ne mano reikalas, bet…“. Anksčiau aš jos klausydavau, bet dabar jau po pirmųjų žodžių nutraukiu ją ir sakau, kad taip, tai ne jūsų reikalas.

Vyras įsižeidžia, jo mama taip pat įsižeidžia, o aš jau negaliu susitvardyti. Atrodo, kad Liudmila Fiodorovna nuolat yra mūsų gyvenime – valgo su mumis, maudosi ir miega po tuo pačiu apklotu. Tokia ji informuota apie viską.

Skirtis nenoriu. Mano vyras geras, o ir anyta nėra bloga – ji viską daro iš gerų ketinimų. Bet aš nebegaliu taip gyventi. Gal tai tik mano įsivaizdavimas, tačiau noriu, kad mūsų su vyru asmeninis gyvenimas liktų tik mūsų.

O jie to nesupranta. Santykiai blogėja, o aš nežinau, kaip tai pakeisti.