Atsižvelgiant į tai, kad tavo mama – valytoja, tau nieko nepavyks pasiekti gyvenime!

Kartą mokytoja mums pranešė, kad į mūsų klasę ateina naujas berniukas, su kuriuo turėtume susidraugauti, kad jis jaustųsi kuo patogiau mūsų draugijoje ir niekas jo neskriaustų.

Tiesą sakant, jame nebuvo nieko ypatingo, jis nebuvo nei nevykėlis, nei mokslininkas, todėl iš pradžių niekas iš klasės draugų į jį neatkreipė dėmesio. Be to, jis nebuvo niekuo ypatingai susidomėjęs, atrodė, kad sunku jį kuo nors sudominti.

Žinoma, buvo vienas dalykas, kuriame šis berniukas vis dėlto gerai sekėsi – jis visada lengvai suprato įvairias matematikos temas ir mėgo spręsti uždavinius prie lentos, skirtingai nei kiti klasės draugai, kurie tikėjosi, kad jų niekas nekvies atsakinėti.

Kartais Mantą pakviesdavo dalyvauti įvairiuose konkursuose, kuriuose jis beveik visada laimėdavo prizines vietas, labai džiugindamas matematikos mokytoją, kuri jį visada rodė kaip pavyzdį kitiems mokiniams.

Pirmą kartą apie Manto motiną niekas nieko nežinojo, ir jis pats nenorėjo nieko pasakoti apie jos profesiją. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ji dirbo valytoja toje pačioje mokykloje.

Berniukui netgi reikėjo pasilikti mokykloje po pamokų, kad padėtų motinai valyti aukštus. Iš esmės jis nesigėdijo jos darbo, tačiau nenorėjo, kad visi aplinkui apie tai žinotų, ir bet kuriuo atveju buvo pasiruošęs ginti savo mamą.

Kartais jį galėjai pamatyti su dideliais kibirais vandens arba su šluota tualete, nes jis nenorėjo, kad jo mama per daug vargintųsi, juk ji visą dieną dirbo valymo darbus mokykloje.

Buvo vaikų, kurie bandė įvairiai pašiepti Mantą, sakydami, kad jo mama dirba „gėdingą“ darbą, tačiau pats Mantas visiškai nekreipė dėmesio į tokius įžeidimus ir kartais net grubiai atsakydavo mokiniams, kurie jį be priežasties puldavo.

Žinoma, vyresnių klasių mokiniai net nemąstė įžeidinėti berniuko dėl jo motinos darbo, todėl kartais net patys siūlydavosi jam padėti, kad bent kiek praskaidrintų Manto nuotaiką, nes jis jau buvo pavargęs nuo patyčių mokykloje. Tačiau ne tik mokiniai mėgo tyčiotis iš vaikų, gyvenančių skurdžiau už juos, bet ir mokytojai, kurie turėjo daugiau valdžios mokykloje.

Atsitiktinai mūsų klasėje pradėjo dėstyti nauja biologijos mokytoja, kuri buvo paskirta jaunesnėms klasėms, kad įgytų daugiau patirties ir išmokytų vaikus bent kažko naudingo. Tačiau nuo pirmos dienos šios mokytojos niekas nemėgo, nes ji nuolat šaukdavo ant mokinių ir juos niekindavo visos klasės akivaizdoje.

Įdomiausia, kad ji geriausiai elgėsi su tais, kurie gyveno turtingai ir mielai papasakodavo mokytojai, kokia profesija dirba jų tėvai. Galbūt mokytoja tikėjosi iš tėvų kyšių, todėl gerbė jų vaikus ir tiesiog taip skirdavo jiems aukščiausius įvertinimus, kad būtų gerais santykiais su turtingais tėvais. Tačiau sužinojusi apie Manto motinos profesiją, ji pradėjo iš jo tyčiotis ir tyčia blogino jo pažymių vidurkį.

Jai visiškai nerūpėjo, kiek berniukas stengėsi, kad gautų gerą pažymį, nes mokytoja pirmiausia vertino vaikus pagal jų tėvų profesiją. Ne kartą buvo tokių situacijų, kai Mantas prastai pasiruošdavo vienai temai ir į mokyklą ateidavo beveik nepasiruošęs.

Žinoma, jis atsakinėjo į kai kuriuos mokytojos klausimus pagal temą, tačiau ji vis tiek jam visada rašydavo dvejetus ir nenorėjo klausytis Manto pasiteisinimų, kad kitą kartą jis gali pasiruošti geriau ir iš naujo atsiskaityti už tam tikrą temą.

Taip pat, jei berniukas nuolat nesekė lentos ar nesiklausė mokytojos, kuri vis kažką pasakojo, ji nuolat rašydavo jam pastabas į dienyną, nes tiesiog nekentė Manto. Be to, jei jis pavėluodavo į jos pamoką bent minutei, ji visada kviesdavo jį prie lentos ir auklėjo visos klasės akivaizdoje, sakydama:

Nenuostabu, kad valytojos sūnus nuolat vėluoja ir prastai mokosi. Tavęs laukia tokia pati lemtis, kaip ir tavo mamą, todėl neturėtum dėti didelių vilčių į savo ateitį, nes tau niekas nepavyks!

Būtų geriau, jei iš viso neateitum į mokyklą ir nesugadintum niekam nuotaikos, nes dėl tavęs aš negaliu normaliai vesti pamokų! Gali ruoštis tam, kad vos baigęs mokyklą, pradėsi dirbti valytoju ir visą gyvenimą valysi mokyklos tualetus!

Berniukui, žinoma, nepatiko šie mokytojos pareiškimai, tačiau jis nieko negalėjo padaryti ir visada su ašaromis akyse klausėsi jos žeminimų. Be to, direktorius taip pat niekuo negalėjo padėti, sakydamas, kad biologijos mokytoja turi tokią dėstymo metodiką, todėl reikia su tuo susitaikyti ir stengtis nesuerzinti mokytojos.

Labiausiai šioje situacijoje skaudino tai, kad Manto mama nuolat turėjo susidurti su šia mokytoja mokykloje, todėl jie dažniausiai tik ginčydavosi, kai susitikdavo.

Galiausiai mokytoja nusprendė pranešti nemėgstamam mokiniui, kad atsižvelgiant į tai, ko jo motina pasiekė gyvenime, jam net neverta tikėtis aukštų pareigų ir kad jis apie tai galės tik svajoti visą gyvenimą.

Biologijos mokytoja taip pat sakė, kad jai niekada gyvenime nereikės nusileisti iki tokio lygio, kad valytų viešąsias patalpas, todėl ji visada žiūrėjo į Mantą iš aukšto.

Berniukas niekada nesakė mokytojai nieko įžeidžiančio, nes vis dėlto išlaikė bent kokią pagarbą, tačiau jis sau nusprendė, kad privalo gyvenime pasiekti sėkmės, kad parodytų šiai mokytojai savo vertę.

Kai visi mokiniai pagaliau baigė mokyklą ir išsisklaidė po universitetus, jie beveik pamiršo vieni kitus. Manto klasės draugai tada tikėjosi, kad jis paseks savo motinos pėdomis, nes biologijos mokytoja nuolat jiems tai kartojo ir įteigė iki pat vienuoliktos klasės. Tačiau kai mokyklos absolventai nusprendė susitikti po penkiolikos metų, niekas nesitikėjo, kad Mantas taip stipriai pakeis savo gyvenimą.

Kai kurie pradėjo kurti savo verslus, kiti netgi persikėlė į užsienį. Tačiau įdomiausia buvo tai, kad buvę klasės draugai labiausiai domėjosi, kaip sekasi Mantui. Pasirodo, kai kurie iš jų jau žinojo, kad Mantas jau turėjo statybų įmonę ir uždirbo pakankamai pinigų, kad galėtų išlaikyti net savo motiną. Visai neseniai jis nusprendė pradėti verslą užsienyje ir jam sekasi gana gerai.

Apie tai netrukus sužinojo ir buvusi Manto mokytoja, kuri nesugebėjo suvaldyti savo pykčio, nes visiškai nesitikėjo, kad mokinys, kurį ji nuolat niekino, gyvenime pasieks tokią didelę sėkmę.

Be to, per mokyklos susitikimą jiems teko susidurti akis į akį, nes ta pati mokytoja buvo Manto klasės vadovė ir nenorėjo su juo toliau bendrauti, nes jai buvo labai gėda.