Tau sugrįžta viskas, ką darai
Mes dažnai pykstame, jeigu kažkas vyksta ne taip ir netgi teisiam žmones, kurie mus supykdo. Bet retai susimastom apie tai, kad ir patys galime atsidurti tokioje situacijoje, kai ant mūsų supyks. Viskas šiame pasaulyje sugrįžta bumerangu. Nereikėtų apie tai pamiršti norint išvengti klaidų, dėl kurių vėliau gali tekti gailėtis.
Vienas pagyvenęs vyras persikraustė gyventi pas savo sunų, marčią ir jų keturių metų vaiką. Jo rankos drebėjo, akys blogai matė, eisena buvo šlubuojanti.
Šeima valgė kartu prie vieno stalo, bet senos drebančios senelio rankos ir prastas regėjimas apsunkino šį procesą. Žirniai krito nuo šaukšto ant stalo, o suėmus rankomis stiklinę, pienas prasipildavo ant stalo.
Tai vis labiau erzino sūnų ir marčią.
– Mes turime kažką nuspręsti, — pasakė sūnus. – Man atsibodo klausytis, kaip jis garsiai valgo, matyti, kaip išpila pieną ir barsto maistą ant grindų.
Vyras ir žmona nusprendė pastatyti atskirą staliuką kambario kampe. Ten senelis valgydavo vienas tuo tarpu kai kiti šeimos nariai mėgavosi vakariene. Po to, kai senelis du kartus sudaužė lėkštes, jam pradėjo duoti maistą medinėje lėkštėje.
Kai kažkas iš šeimos nariu viena akim stebėdavo senelį, matydavo, kad kartais jo akyse pasirodydavo ašaros, nes jis buvo visiškai vienas. Nuo tų laikų, vieninteliai žodžiai, kuriuos jis girdėdavo savo adresu buvo kandžios pastabos jam numetus šakutę arba išbarsčius maistą.
Keturmetis berniukas visą tai stebėjo tylėdamas. Vieną kartą prieš vakarienę, tėvas pastebėjo, kad jis žaidžia su medžio drožle ant grindų. Jis švelniai pasiteiravo:
— Ką tu veiki?
Taip pat švelniai berniukas atsakė:
— Aš darau mažą lėkštutę tau ir mamai iš kurios jūs valgysite kai aš užaugsiu.
Berniukas nusišypsojo ir tęsė savo darbą. Šie žodžiai taip apstulbino tėvus, kad jie prarado kalbos dovaną. Ir nors nebuvo ištartas nei vienas žodis, abu žinojo, ką reikia padaryti.
Tą patį vakarą vyras priėjo prie senelio, paėmė už rankos ir švelniai nuvedė jį atgal prie stalo. Visas likusias dienas jis valgė kartu su šeima. Ir kažkodėl nei vyras nei žmona daugiau nepergyveno dėl nukritusios šakutės, išsipylusio pieno arba išpurvintos staltiesės.
