Žmonių abejingumas gąsdina: vyrui pasidarė bloga viduryje gatvės, bet tik aš priėjau prie jo
Ši diena prasidėjo kaip įprasta – minios žmonių skubėjo savais reikalais, nekreipdamos dėmesio į aplinkinį pasaulį. Aš ėjau gatve, galvodamas apie savo reikalus, kai staiga pamačiau, kaip vyras su kostiumu susvyravo ir griuvo ant žemės.
Jis atrodė išblyškęs, buvo akivaizdu, kad jam pasidarė labai bloga. Sulėtinau žingsnį, bandydamas suprasti, ar kas nors dar pastebėjo, kas nutiko. Tačiau minia toliau judėjo, lyg nieko nebūtų atsitikę – žmonės apeidavo jį šonu, net nepažvelgdami į jo pusę.
Tą akimirką kažkas manyje suskaudo. Negalėjau tiesiog praeiti pro šalį, kaip kiti. Pribėgęs prie vyro, atsiklaupiau šalia ir bandžiau iškviesti greitąją pagalbą. Jis vos kvėpavo, o jo veidas buvo šaltas nuo prakaito.
Bandžiau jį paguldyti ant šono, kaip moko pirmosios pagalbos kursuose, ir toliau šaukiau žmonėms, prašydamas pagalbos. Tačiau viskas, ką mačiau, buvo abejingi žvilgsniai ir greiti praeivių žingsniai, kurie, atrodė, labiau rūpinosi, kad tik nepavėluotų į darbą ar pietus.
Po kelių minučių prie manęs pagaliau priėjo jauna moteris, kuri taip pat neliko abejinga. Ji išsitraukė iš rankinės vandens butelį, ir mes kartu bandėme padėti vyrui išgerti bent kelis gurkšnius.
Vyras buvo toks silpnas, kad negalėjo kalbėti, bet jo žvilgsnis kalbėjo pats už save – jis buvo išsigandęs ir sutrikęs. Su mergina stengėmės išlaikyti jį sąmonėje, kalbėdamiesi su juo, kol laukėme atvykstančios greitosios pagalbos.
Kai medikai atvyko, jie pasakė, kad vyrui, tikriausiai, ištiko širdies priepuolis. Jį greitai paguldė ant neštuvų ir nuvežė į ligoninę. Aš likau stovėti ant šaligatvio, jausdamas palengvėjimą ir kartu kartėlį. Palengvėjimą, kad vyras pagaliau gavo medicininę pagalbą, ir kartėlį – suvokus, koks abejingas gali būti žmonių elgesys.
Šis įvykis privertė mane susimąstyti apie mūsų visuomenę. Žmonių abejingumas gąsdina labiau nei bet kokia kita grėsmė. Gyvename pasaulyje, kur dauguma renkasi nesikišti ir vengti atsakomybės.
Tą dieną supratau, kad mažas poelgis, net jei atrodo nereikšmingas, gali išgelbėti kažkieno gyvybę. Ir jei vieną dieną kuris nors iš mūsų atsidurtų to vyro vietoje, norėtųsi tikėti, kad atsiras žmogus, kuris nepraeis pro šalį.
