Mano gimtadienio dieną sūnus su marčia padarė man netikėtą dovaną, nuo kurios iki šiol negaliu atsigauti
Savo sūnų auginau viena. Mes su jo tėvu išsiskyrėme, kai jis dar buvo mažas, ir visa rūpesčių bei auklėjimo našta krito ant mano pečių. Vėliau jis užaugo, baigė universitetą, įsidarbino gerame darbe teisininku, vedė ir susilaukė vaiko. Viskas kaip pas visus.
Aš niekada nesikišau į sūnaus šeimą su savo patarimais, globos nereikalavau ir jokių reikalavimų neiškėliau. Iš pat pradžių su marčia sutariau gerai, priėmiau ją į mūsų šeimą kaip savo dukrą.
Manau, kad jei mano sūnus su ja laimingas, tai motinai tai svarbiausia. Labai myliu savo anūką, kurį jie man padovanojo prieš penkerius metus, ir kai tik galiu, praleidžiu su juo visą laisvą laiką.
Padedu vaikams savaitgaliais, kai jiems to reikia. Jie kartais leidžia laiką dviese, eina vakarieniauti į restoraną ar susitinka su draugais.
Prieš metus išėjau į pensiją. Ir per mano gimtadienį įvyko kažkas nuostabaus. Mano sūnus ir marti padovanojo man butą. Tai buvo taip netikėta, kad iki šiol negaliu patikėti.
Atvyko manęs pasveikinti su didžiule gėlių puokšte ir maža dėžute, kurioje skambėjo rakteliai. Pasiėmė mane ir nuvežė parodyti dovaną. Butas yra naujame gyvenamajame rajone, jame jau visiškai baigti apdailos darbai, reikia tik nusipirkti baldus ir galima gyventi.
Sūnus pasakė, kad sprendimas priklauso nuo manęs: noriu – gyvenu pati, noriu – nuomoju, kad turėčiau priedą prie pensijos.
Nusprendžiau jį nuomoti. Sūnus pažadėjo padėti man nupirkti baldus ir rasti nuomininkus.
Kitą dieną man paskambino marti ir pasakė, kad geriau būtų atsisakyti buto ir atiduoti jį anūkui. Visą naktį negalėjau užmigti, mąsčiau ir mąsčiau, kol ryte nesusisiekiau su sūnumi ir nepaklausiau, kaip jis reaguotų, jei atiduočiau anūkui butą.
Sūnus man pasakė, kad nieko tokio nesugalvočiau, jam tik 15 metų, kam jam butas. Baigs mokslus ir pats užsidirbs butui.
Tada dar paklausiau savo marčios, o ji man pasakė, kad sprendimas buvo priimtas vienbalsiai ir jo negalima pakeisti. Aš net pravirkau. Pasirodo, marčios motina pavydėjo mano dovanos ir bandė sugadinti man nuotaiką savo patarimais, kaip tvarkytis su butu.
Aš taip dėkinga savo sūnui, kad nežinau, kaip išreikšti savo jausmus. Manau, kad padariau viską teisingai, auklėdama tokį sūnų.
