Frazių iš mūsų vaikystės, kurios amžinai liks mūsų širdyse

Mūsų tėvų patarimai visada bus su mumis. Be jų mums tiesiog nebūtų kur dingti. Vaikystėje dėl jų pykome, o dabar šie žodžiai sukelia šiltą šypseną. Žinoma, jie visada linkėjo mums tik gero, todėl jų žodžiai lydės mus visą gyvenimą.

— Kas už tave darys namų darbus? Gal Puskaitis?

— Na greitai namo!

— Nepamiršk užsidėti kepurės!

— Pilna burna normalūs žmonės nekalba!

— Aš tau vieną žodį, o tu man dvidešimt atgal!

— Daryti taip reikia, nes aš tau taip sakau!

— Ir ką tu čia sėdi? Nebeturi ką veikti? Tuoj surasim tau užsiėmimą!

— Jei neišjungsi šviesos, ateisiu ir padarysiu tai už tave!

— Sakiau, kad megztinį reikia užsidėti! Dabar matau, kad tau šalta!

— Tu visada būsi mums vaikas, nesvarbu, kiek tau metų būtų.

— Tai tau vienam mokykloje nėra ką veikti?

— Visi šoks nuo stogo, ir tu su jais?

— Taip, su kuo dabar kalbu? O tu sėdi ir spoksai į lubas.

— Namie šnekėsi!

— Normalūs žmonės alkūnių ant stalo nededa.

— Užtenka murmėti po nosimi.

— Nuo stalo neišeisi, kol visko nesuvalgysi.

— Visa tavo jėga liko lėkštės dugne.

— Jei taip žiovauji, musė į burną įlėks ir ten pasiliks.

— Kas blogai mokosi, eina dirbti kiemsargiu. To nori?

— Užaugęs dar man dėkosi.

O kokios frazės iš jūsų vaikystės jums labiausiai įsiminė? Pasidalinkite jomis komentaruose.