Vyro tėtis atsitiktinai man prisipažino – nori palikti šeimą. Kilo skandalas, bet kaltina jis mane, o ne save

Iš šono visada sunku suprasti, kas iš tikrųjų vyksta šeimoje. Kartais atrodo, kad vyras ir žmona gyvena sutarimu daugelį metų, o iš tikrųjų – ten tikras chaosas!

Ir tai ne apie mus su vyru aš kalbu. Pas mus viskas gerai, ačiū Dievui! Neseniai šventėme sidabrines vestuves, dukra su žentu atvyko. Ir anūkas jau auga. Ir būtent po mūsų su Aleksu jubiliejaus šventimo kilo skandalas, kurio aš visai nesitikėjau.

Šventėme savo šventę restorane – vis dėlto tai rimta data. Aš nerimavau, kad kuris nors iš pakviestų vyrų – mūsų draugų – per daug išgers ir pradės siautėti.

Bet, kaip sakoma, bėda atėjo iš ten, iš kur nesitikėjome. Visi draugai kaip tik elgėsi pagirtinai, už visus žmonos prižiūrėjo. Netikėtai pirmasis iš eilės pradėjo išeiti uošvis, Alekso tėvas.

Sveikindamas mus, jis pasakė keistą tostą:

– Elena ir Aleksai, jūs, žinoma, šaunuoliai – dvidešimt penkerius metus kartu. Bet nepamirškite – priešakyje dar ilgas kelias, daug kas gali nutikti! – Kas čia per palinkėjimai tokie? – tyliai paklausiau vyro.

– Nekreipk dėmesio, tėvas per daug išgėrė, – gūžtelėjo pečiais vyras. Bet aš mačiau, kad su uošviu kažkas vyksta, o karštos bulvės su mėsa, kurias dėliojo ant lėkštės jo žmona, akivaizdžiai padėties negerina.

Pasinaudojusi proga, kai vyro mama nuėjo pabendrauti su svečiais, prisėdau šalia Michailo Aleksandrovičiaus: – Michailai Aleksandrovičiau, kas jums darosi? Pas mus šventė, o jūs tik ką ašarų nenuleidžiate…

– Oi, Elena! Na, išgerk su manimi! – atsakė uošvis, pakeldamas taurelę.

– Baikit jūs jau! – atsakiau, švelniai atimdama iš jo gėrimą.

– Reikia man, skausmą sieloje užlieti! – bandė priešintis Michailas Aleksandrovičius.

– Koks gi skausmas pas jus? Na, ką jūs, – bandžiau jį nuraminti, matydama jo akyse ašaras.

– Oi, Elena… Juk aš įsimylėjau kitą. Šiandien sėdėjau jūsų vestuvėse ir galvojau, kad dar suspėsiu ir savąsias atšvęsti! – staiga išsitarė uošvis. – Ką?!

Kokias vestuves? – apstulbau aš. Bet vyro tėvas tik slaptingai prisidėjo pirštą prie lūpų ir išgėrė pagaliau taurelę, kurią aš iš nuostabos padėjau ant stalo.

Buvau taip sukrėsta šių atvirumų, kad nusprendžiau – reikia papasakoti vyrui. Pasikvietusi jį į šalį, trumpai papasakojau keistus uošvio žodžius apie vestuves.

O kas? Gyvenime dažnai taip nutinka – jauna moteris suvilioja senuką, ir jis visą savo turtą užrašo jai. – Supratau. Išsiaiškinsiu, – atsakė vyras, suraukęs kaktą.

Vakaro pabaigoje aš jau ir buvau pamiršusi šį pokalbį. O štai Aleksas, pasirodo, nepamiršo! Po kelių dienų mano telefone pasigirdo uošvio skambutis.

Buvau darbe, bet nusprendžiau atsiliepti – jis ne taip dažnai man skambina. Gal kas nors nutiko? – Michailai Aleksandrovičiau, laba diena!

Kas nutiko? – pasakiau į ragelį.

– Elena, Elena… Kaip tu galėjai mane taip išduoti? – šaukė telefonu uošvis. – Kas gi jums atsitiko? – jau rimtai sunerimau ir net išėjau iš biuro.

– Ir ji dar klausia, kas atsitiko! Dėl tavęs Nadežda mane išvarė į sodybą! Kodėl tu Aleksui apie mane papasakojai? – siautėjo Michailas Aleksandrovičius.

– Įdomus dalykas – jūs dar ir kaltę man norite suversti? O kas man apie vestuves pasakojo? Kad skiriatės ir rengiatės antrą kartą tuoktis? Tai buvo pokštas, ar ką? – supykau aš.

– Aš pats jai būčiau pasakęs savo laiku! O dabar žmona visiškai iš proto išėjo! Kaip man dabar viską sutvarkyti? Norėjau tyliai, be skandalo išeiti… – skundėsi uošvis.

– Jūs manote, kad jei žmona ne iš manęs, o iš jūsų šią naujieną būtų sužinojusi, ji ją geriau priimtų? Juk ji jus išvis būtų nužudžiusi! – atsakiau jam.

– Na, ir vis tiek – tai buvo ne tavo reikalas! – sušuko Alekso tėvas pabaigoje ir padėjo ragelį.

Ką reiškia – ne mano reikalas? Labai jau mano! Manau, kad pasielgiau teisingai! Juk tai ir mano šeima taip pat. Jei uošvis perkopęs 70 metų išėjo iš proto ir kalba apie kažkokias vestuves, tai tiesiog mano pareiga – papasakoti giminei.

Ir labai gerai, kad jis atsitiktinai išsidavė, ir mes jį užklupome netikėtai – mažiau bėdos pridarys. Kokios vestuvės, kokia meilė? Irgi man, jaunikis atsirado!