Kodėl vyresnės moterys renkasi vienatvę?
Aš jau seniai peržengiau 50-ies metų ribą. Vos tik sulaukusi šio amžiaus, pateikiau prašymą skyryboms ir nustojau bendrauti su daugeliu draugių. Dabar papasakosiu, kas mane paskatino tai padaryti.
Esmė ta, kad pavargau nuolat būti kažkam kažkuo skolinga. Noriu laisvės ir nepriklausomybės. Giminaičiai, kolegos ir draugės visada iš manęs kažko tikėjosi. Man atsibodo klausytis jų priekaištų.
Per daug laiko iššvaistydavau jiems, o sau jo nelikdavo. Draugės pastaruoju metu tapo merkantilios ir savanaudiškos. Mane išklausyti jos nesugeba, tačiau aš privalėjau švaistyti laiką jų tuštiems plepalams.
Išskyrus mane pačią, manimi niekas niekada nepasirūpins. Jei kitiems tai nerūpi, turiu daugiau dėmesio skirti sau. Metams bėgant supratau, kad pirmiausia reikia galvoti apie savo patogumą. Jei nuolat kreipsi dėmesį į kitų norus, tai niekuo geru nesibaigs.
Prisimenu tą laimės ir pasitenkinimo jausmą, kai pirmą kartą likau viena. Supratau, kad man taip gera. Galėjau vaikštinėti, skaityti knygas, žiūrėti mėgstamus serialus ir gaminti tai, ko norisi. Man daugiau nereikėjo švaistyti savo energijos kitiems. Pagaliau atradau vidinę harmoniją ir išmokau šypsotis be jokios priežasties.
Nebebesierzinu dėl smulkmenų. Be to, pinigus leidžiu tik tam, kas man atrodo reikalinga. Anksčiau eidavau į kavines su draugėmis vien iš pagarbos, nors nekenčiu pirktinių pyragaičių ir picų. Namuose man skaniau šimtą kartų. Esu pratusi taupyti pinigus ir leisti juos svarbiems dalykams, kas ženkliai pagerino mano gyvenimo lygį.
O mano vyras buvo išlaidus. Jis nuolat pirkdavo visokią nereikalingą smulkmę ir pusę algos išleisdavo maistui. Dažnai vyras pirkdavo vaikams nereikalingus niekučius, kurie irgi nemažai kainuodavo.
Mane tai labai nervindavo, nes norėjau padaryti remontą, atnaujinti baldus, kur nors išvažiuoti. O su tokiu požiūriu vos išgyvendavome iki kitos algos.
Mano draugė turi platų pažįstamų ratą. Kiekvieną pažįstamą laiko geriausia drauge. Kasdien su visomis kalbasi vaizdo skambučiais ir susirašinėja socialiniuose tinkluose.
Kiekvieną iš jų pasveikina švenčių proga ir apie nieką nepamiršta. Bet vos tik padeda ragelį, iškart susiraukia. Nekenčiu tokių dviveidžių ir nenuoširdžių žmonių, tiesą pasakius. Visi mano, kad ji labai draugiška ir maloni, bet tik aš žinau, kokia ji iš tikrųjų.
Man vienatvė – tai nuostabu. Nėra nieko blogo tame. Jaunystėje norėjosi linksmybių, džiaugsmo ir triukšmingų kompanijų, o dabar to visai nebereikia.
Patyriau iš savo patirties, kad po 50 metų gyvenimo prioritetai smarkiai pasikeičia. Suprantu, kad man liko labai mažai laiko, todėl pagaliau noriu pasirūpinti savimi.
