Vyras slapta važiuodavo į sodybą, kad nereikėtų leisti savaitgalių su manimi
Anksčiau džiaugdavausi, kad turiu tokį darbštų ir atsakingą vyrą, kuris stengiasi uždirbti mums papildomą centą.
Būtent taip vyras aiškino savo kas savaitines keliones į darbą šeštadieniais.
– Jei noriu paaukštinimo, turiu dirbti iš visų jėgų, – ramino jis mane. – O be darbo lankymo savaitgaliais tai neįmanoma.
Savęs raminau, kad tai laikina, tačiau išvykos į darbą kiekvieną šeštadienį užtruko – jau pusę metų Viktoras reguliariai išvyksta iš namų 9 ryto ir grįžta tik vėlai vakare.
Ar man patinka tokia situacija? Ne, žinoma! Noriu visą savaitgalį praleisti su vyru. O esu priversta šeštadienį viena tvarkytis butą, važiuoti apsipirkti, linksminti vaikus. Darbų gausybė, tačiau mane šildo mintis, kad greitai viskas sugrįš į savo vėžes.
Sekmadienio vakarą netikėtai man paskambino kaimynė iš sodybos. Marija ten gyvena visus metus.
– Viktorija, kada tavo vyras grąžins sniego kastuvą? – paklausė ji.
– Koks kastuvas, Marija? – nuoširdžiai nustebau. – Mes sodyboje nebuvome nuo lapkričio, kai dengėme ten krūmus prieš šalčius.
Telefono ragelyje nuskambėjo tyluma. Tada Marija man pasakojo, kad kiekvieną šeštadienį mato mano vyrą sodyboje.
Taip ir iškilo faktas, kad vyras slapta nuo manęs pabėga į sodybą.
O tada man kilo visa krūva klausimų vyrui. Vos sulaukiau, kol jis grįžo namo.
– Marija viską apie tave papasakojo!
Iš tiesų jis važiuodavo į sodybą, kad pailsėtų nuo žmonių. Taip pat ir nuo manęs! Kiek turiu jį erzinti, kad skersai snygį, šaltį ir vėją važiuotų į sodybą?!
Kai paklausiau, ką jis ten veikia sodyboje, pasirodė, kad užsiima viskuo.
– Na, aš nuolat valau sniegą, pataisiau tvorą, vartus, – vardijo Viktoras savo nuopelnus. – Kartais net ruošiu šašlykus.
Tiesiog puiku! Kol aš čia kaip voveraitė ratuke sukiojuosi namuose, prižiūriu vaikus, jis ten kepa šašlykus žiūrėdamas serialą.
Iš vienos pusės, gerai, kad manęs neapgaudinėjo, bet iš kitos… Jis nori būti toli nuo manęs. Dar ir melavo ilgą laiką. Visus šešis mėnesius kaip kvailė tikėjau jo nuolatinėmis kelionėmis į darbą!
– Na, aš toks žmogus – man kartais reikia ramybės ir tylos, – teisinosi vyras. – Ir sodyboje tiek darbų susikaupė, tiesiog baisu. Štai, nusprendžiau sujungti malonumą su naudingu darbu.
Jei ne kaimynė, als taip ir būtų mane apgaudinėjęs, važiuodamas pailsėti į sodybą. Dar ir bando save pateisinti! Tiesiog įžūlus!
O man poilsio, reiškia, nereikia! Man nė menkiausios atokvėpio nereikia. Gerai įsikūrė mano vyras!
Kitą šeštadienį nuo pat ryto išvykau į sodybą, palikdama vyrui vertingų nurodymų. Dabar jo eilė rūpintis namais ir vaikais. O aš galėsiu mėgautis ramybe: vienatvėje suvalgysiu picą, išgersiu arbatos, užbėgsiu pas kaimynę paplepėti.
Kitą šeštadienį apskritai susitiksiu su draugėmis. Dabar aš taip pat neketinu sakyti tiesos Viktorui, kai leisiu laiką kavinėje ar parduotuvėje. Pažiūrėsime, ar malonu Viktorui bus, kai akivaizdžiai meluosiu jam?!
