Uošvė atsivedė savo gerbėją į mūsų bendrus namus: Bandėme ją įtikinti, kad būstas per mažas

Gyvename trijų kambarių bute, kuriame turime 2 atskirus kambarius, o vienas yra pereinamas. Turime mažą virtuvę ir bendrą vonios kambarį. Mums penkiems čia glaudžiasi: aš, mano vyras, dvi dukros ir uošvė. Šis butas priklauso mano vyrui ir uošvei. Aš pati esu iš kito miesto.

Gyvename su uošve beveik 10 metų ir daugiau mažiau sutariame. Aš, mano vyras ir uošvė dirbame. Mano uošvė, ponia Angelika, jau 65 metų amžiaus. Viename iš kambarių gyvename su vyru, mūsų dukros kitame, o uošvė gyvena pereinamajame kambaryje. Pastatėme spintą perėjime, kad būtų patogiau. Uošvė nesiskundžia. Iš esmės neturime kitos išeities.

Dukros žiūri televizorių su močiute. Mes su vyru turime savo televizorių. Žinoma, dėl to kyla ankštumas. Nepaisant to, kad visi dirbame, vis dar gyvename nuo atlyginimo iki atlyginimo. Nepajėgiame imti būsto paskolos. Daug pinigų išleidžiame dukroms.

Mano tėvai gyvena kitame mieste, turi savo namą ir sako, kad jiems nėra problemos, jei ponia Angelika persikraustytų pas juos. Tačiau ji nenori persikelti.

Mąstau apie tai, kad kai mano dukros ištekės ir atsives čia savo vyrus, o po to atsiras anūkai, mes tikrai netilpsime. Sakau joms, kad puiku būtų rasti jaunikį, kuris jau turi būstą.

Žinoma, turime mažų nesutarimų su uošve, bet apskritai sutariame. Vieną vakarą sėdime virtuvėje ir geriam arbatą. Jos akiniai aprasojo, nuėmė juos, kad nuvalyti, ir aš negalėjau suprasti, kas su jos akimis.

Prisižiūrėjau atidžiai ir pamačiau, kad uošvė yra pasidažius. Mano uošvė ką tik išėjo iš dušo, tačiau buvo šeštadienis ir visą dieną praleidome namuose.

– Ponia Angelika, matau, kad pasidažėte. Ar kur nors ruošiatės?

– Alina, pasidariau permanentinį makiažą.

Nežinojau, ar juoktis, ar pykstis. Jai jau 65 metai ir nepamenu, kad kada nors būtų dariusi makiažą, o dabar nusprendė pasidaryti permanentinį makiažą!

– Iš kur tokia mintis, ponia Angelika?

– Darbe sutikau vyrą. Neseniai prisijungė prie mūsų. Jis tikras džentelmenas.

Įdomu. Kodėl tas vyras turėtų kreipti dėmesį į uošvę? Kitą dieną, sekmadienį, su vyru ir dukromis nuėjome į čiuožyklą. Grįžome linksmi, alkani, laukdami skanaus pietų, kurį pažadėjo uošvė.

Įžengėme į butą ir išgirdome muziką ir juoką. Nežinomas vyras. Tai buvo tas džentelmenas. Uošvė pasikvietė jį į svečius. Vyras prisistatė. Jie nuėjo į uošvės kambarį. Mes sėdime virtuvėje, tylim. Mano vyras visai nesupranta situacijos.

Kas jis apskritai toks? Dukros juokiasi. Močiutė išdykauja, ar tai jos vaikinas? Nuo tos dienos ponios Angelikos gerbėjas dažnai mus aplanko. Kasdien vakarieniauja su mumis ir nuolat bando ką nors pataisyti.

Nežinau, kokiame etape yra jų santykiai. Ar jie vienas kitam artimi? 65 metų amžiaus? Beje, jos gerbėjui 67 metai. Vieną dieną ponia Angelika pranešė: „Aš tuokiuosi“.

– Puiku. Ar ji persikels pas jį?

– Ne, jis gyvens su mumis.

– Ką tai reiškia?

Pasirodo, jos sužadėtinis nuomoja butą. Galiausiai jis persikėlė pas mus. Bandėme įtikinti ponią Angeliką, kad butas per mažas, juk mes penkiese gyvename. Tačiau ji pasakė, kad šis butas priklauso tiek sūnui, tiek jai, todėl turi vienodas teises.

Pirma permanentinis makiažas, dabar santuoka – jos teisės vienodos! Prie tualeto dabar eilė, virtuvėje per ankšta, dukros nenori žiūrėti televizoriaus su nepažįstamu vyru. Galiausiai jie susituokė.

Ką tai viskas atneš?