Kaip viena šypsena pakeitė žmogaus sprendimą pasiduoti

Autobusų stotelėje pučia vėjas. Pilkas rytas, vien tik debesys, praeiviai žemai nuleidę galvas. Ana stovi, apkabinusi save už pečių, ir laukia. Ne autobuso – jis jau išvažiavo. Ji laukia kažko kito. Gal paskutiniojo lašo. Arba, priešingai, išgelbėjimo ženklo.

Jos galvoje sukosi mintis: „Nebegaliu“. Ne garsiai, ne iš nevilties – tiesiog nuovargis, įsigalėjęs kažkur giliai. Atrodė, kad viskas išbluko. Niekas neskambino, niekas nelaukė. Darbas – tuščias, namai – tylūs. Draugė išvyko, sūnus suaugęs ir toli, vyras… na, ta istorija seniai baigėsi. Likusi tik ji. Ir lietus, kuris turėjo prasidėti bet kurią akimirką.

Pro šalį ėjo žmonės. Kas su kava, kas su ausinėmis, kas vedasi vaiką už rankos. Ir staiga, tarp tų veidų – mergaitė. Apie dešimties metų, su kuprine, kuri beveik didesnė už ją patį. Ji praeina pro šalį, bet staiga sulėtina žingsnius, pažvelgia į Aną ir… šypsosi. Plačiai, nuoširdžiai. Be jokios priežasties.

Ana sustingsta. Tai nebuvo mandagi šypsena. Ne pareigos. O tokia, kuri eina iš širdies. Iš vaiko, kuris nežino, kad svetimi žmonės gali turėti sunkių dienų. Arba, atvirkščiai, žino – ir būtent dėl to šypsosi.
Tą akimirką Anos viduje kažkas pajudėjo. Tarsi širdis akimirksniu prisiminė, kad moka būti gyva. Kad net pilkoje dienoje gali atsirasti spalvų. Kad kažkas ją pamatė. Ne pro šalį, o į veidą. Ir pasakė – be žodžių: „Tu esi. Tu svarbi“.

Mergaitės šypsena dingo už posūkio, o kartu su ja dingo ir noras pasiduoti. Ana staiga atsisėdo ant suoliuko ir pravirko. Tyliu būdu, nebijodama. Jai tiesiog reikėjo išlieti tai, kas kaupėsi. O tada – atsikvėpti. Atsistoti. Ir eiti toliau.

Tą dieną ji nusipirko sau pyragaitį. Paskambino draugei. Išskalbė užuolaidas. Atrodo, smulkmenos. Bet būtent jos pradėjo grįžimą. Į save. Į gyvenimą. Į šviesą.

Ji niekada daugiau nematė tos mergaitės. Bet kaskart, kai gatvėje susidurdavo su kažkieno nusiminusiu veidu, stengdavosi padaryti tą patį – padovanoti šypseną. Be jokios priežasties. Tiesiog todėl, kad žinojo: viena šypsena gali tapti tomis gelbėjimo šiaurėmis. Tomis, kurios nesižlugdys.