Beprotiškas šunų grumingas!
Renas Nezerlendas jau 20 metų fotografuoja tai, ką jis be jokio abejonės šešėlio vadina didingiausia taikomojo meno rūšimi žmonijos istorijoje.
Ir tai…šunų grumingas, dekoratyvinis kirpimas, kuris kasmet vyksta specialiame konkurse Klirvaterio miestelyje, Kalifornijoje. Prizinis fondas startuoja nuo 4000 dolerių, bet žymiai svarbesnė yra meninė vertė to, ką sukuria kirpėjai. Ir jei kažkam atrodo, kad tai niekai – jūs kategoriškai neteisūs.
Įsivaizduokite, kad jūs skulptorius, kuriam pavedė sukurti sudėtingą trimatę statulą per kelias valandas iš …kailio. Tiksliau, įvairiausios vilnos, ne pačios patogiausios medžiagos formos išlaikymo požiūriu. O dabar pasunkiname užduotį: pradinis objektas juda. Nuolat, kas numuša nuotaiką ir provokuoja pyktį. O rimtų instrumentų naudoti negalima, kadangi tai kelia pavojų šuniui. Štai tokiose sąlygose ir dirba šunų kirpėjai.
Pagal konkurso sąlygas grumeris turi nuo 2 iki 5 valandų darbui ir jokio antro bandymo. Reikia aiškiai žinoti, ką ir kaip tu darysi, todėl daugelis ne šiaip treniruojasi iš anksto, o specialiai ruošia „drobę“ – augina šuns vilną reikiamu būdu pusę metų iki konkurso. Ir kiekvienas grumeris audžia mintį, kad jo idėja bus pati nutrūktgalviškiausia, todėl kad nuo paprastų šukuosenų ir garbanėlių čia senai pavargo. XX a. pradžios dailininkai būtų sužavėti – tiek meninio absurdo ne kasdien sutiksi.
Viskas daugiau nei rimta. Tie, kas nepateko į finalą, visus metus stengiasi pagerinti meistriškumą, kad pabandytų vėl. Kiekvienas lakas, kremas ar kita priemonė testuojama dėl saugumo šunims. Visas procesas, nuo pirmojo prisilietimo iki finalinio štricho, vyksta žiūrovų akyse, todėl gudrauti nepavyks. Ir Renas prideda, kad darbas su šunimis kur kas įdomesnis nei su žmonėmis – jie nerodo kaprizų ir leidžia grumeriui pilnai išreikšti savo meistriškumą.
