Gyvenimas susitvarkys pats, jeigu vadovausites trimis daoistų “nieko neveikimo” taisyklėmis

Ar jums yra tekę prabusti ryte ir manyti, kad ką tik praradote savo gyvenimo kontrolę? Ir netgi negalite pasakyti, kas yra gerai, o kas – blogai. Kiekvieno mūsų gyvenime yra buvę tokių dienų ir patikėkite, tai visiškai normalu.

Nusprendėte pakeisti situaciją, o tai jau pusė darbo. Liko tik smulkmena – suprasti, kaip tai padaryti.

Kiekvieną dieną kovojame su savo demonais ir kiekvienas tai darome savaip. Jūsų pastangos, didelės ir mažos, yra vertos pagyrų ir aplodismentų.

Rytų filosofija teigia, kad pagrindinė gyvenimo kontrolės paslaptis – neveikimas.

Žinoma, šis teiginys visiškai prieštarauja vakarietiškai civilizacijos koncepcijai, kai nuolat siekiama tikslų ir pripažinimo, o „po sunkaus darbo visada laukia apdovanojimas“. Bet „nieko neveikimas“ – tai daoizmo filosofijos pagrindas, vadinamas uvei arba „neveikimo principas“.

Vadinamasis „neveikimas“ – būtent tai, kas priverčia veikti.

Jį sudaro trys etapai: Pasikliaukite, Vertinkite ir Tiesiog gyvenkite.

Pasikliaukite

Atminkite, kad ir kas vyksta jūsų gyvenime, tai vyksta dėl priežasties. Tad pasikliaukite situacija ir ją priimkite.

Jeigu kas nors nepateisina jūsų lūkesčių, gali būti, kad jums to visai ir nereikėjo.

Neleiskite sunkumams jus palaužti, jokiais būdais nepasiduokite. Tai, ko negalite pakeisti, išmokite priimti kaip duotybę. Ramiai.

Jūsų protas visaip tam prieštaraus, bet neturite dėl to nusiminti. Ir juolab pasiduoti pagundai nuleisti rankas.

Pasitikėkite savo intuicija, o Visata padarys visa kita.

Pasikliauti situacija – geriausia, ką galite padaryti, kai jaučiatės sutrikę arba išgyvenate sunkų laiką.

Kad ir kas nutiktų, jūsų veide visada turi būti šypsena. Nepamirškite – gyvenimas yra nuostabus.

Vertinkite tai, ką turite

Pastebėkite ir dėkokite likimui už mažiausias dovanas: giedrą dangų virš galvos, oro kvapą po lietaus, paukščių čiulbėjimą arba laiku atvykusį autobusą.

Dėkokite už viską, ką turite, ir greitai pastebėsite, kad nustojote skųstis gyvenimu arba tuo, kad ko nors neturite.

Tiesiog pakeiskite požiūrį į gyvenimą, pažiūrėkite į jį kitu kampu. Priimkite jį kaip didžiulę dovaną, o ne vietą, kur nuolat turite kovoti su kliūtimis.

Iš pradžių bus sunku. Bet patikėkite, tai yra kelias, kurį verta pasirinkti.

Vertinkite žmones, kuriuos mylite. Kalbėkite jiems apie savo meilę, dovanokite šilumą. Gyvenimas gali nutrūkti bet kuriuo momentu ir niekada sau neatleisite, kad ko nors nespėjote pasakyti. Kiekvieną dieną priminkite jiems, kaip jums svarbu, kad jie esa jūsų gyvenime. Sakykite, kaip smarkiai mylite. Ir svarbiausia – išmokite atleisti. Net jeigu negalite pamiršti.

Tiesiog gyvenkite

Cogito ergo sum – „Mąstau, vadinasi, esu“. Tai pasakė Rene Dekartas. Tad mąstykite. Apmąstykite savo gyvenimą. Analizuokite praeitį ir stenkitės įsivaizduoti geresnę ateitį.

Tik pabandykite įsivaizduoti, kiek transformacijų turėjo patirti Visata, kad jūs išvystumėte šį pasaulį! Vien tik tai turi kelti nuostabą, susižavėjimą ir suteikti laimės.

Tai pirmas žingsnis, kurį turite žengti.

Įsivaizduokite savo ateitį, bet atsargiai – neįnikite per daug į svajas ir fantazijas. Ne viskas gali ir turi vykti būtent taip, kaip tai nupiešėte savo galvoje. Galų gale gyvenimas – tai ne domino žaidimas.

Visa širdimi priimkite ir dėkokite už dabartinį momentą. Jūsų intuicija, kuri yra toks pat nepaaiškinamas reiškinys kaip ir Dievo egzistavimas, lydės jus visą gyvenimą. Labai greitai pastebėsite, kad aplinkui – vien naujos galimybės.

Gyvenimas – tai nebūtinai „serialas, pilnas problemų ir nemalonumų“. Kaip rašė Rudis Franciskas (Rudy Francisco):

„Nesvarbu, ar tavo stiklinė yra pusiau pilna, ar pusiau tuščia. Svarbu, kad turi vandens.“

Išgerkite jį ir nustokite skųstis gyvenimu.

Raumenys atsiranda tik ilgai treniruojantis su specialiais svarmenimis. Tad jeigu jaučiate, kad jūsų našta per sunki – išsitieskite, pakelkite smakrą. Tai toks pratimas.

Kai aplink jus griūva pasaulis, pažiūrėkite į griuvėsius, o tada sukurkite iš jų ką nors naujo. Visada galima pradėti iš pradžių.

Prisiminkite, kad jūs vis dar čia. Žmogaus širdis suplaka maždaug keturis tūkstančius kartų per valandą.

Kiekvienas širdies dūžis, kiekvienas pulso dūžis tarsi mums šaukia: „Jūs vis dar gyvi!“

Jūs vis dar gyvi. Veikite remdamiesi tuo.