Ištekėjau už vyro, kuris penkiolika metų vyresnis už mane, ir dabar visi smerkia, galvodami, kad tai apskaičiuota santuoka

Negalėjau nė pagalvoti, kad 45 metų amžiaus sulauksiu aferistės ar medžiotojos dėl turto šlovės. Viskas prasidėjo nuo to, kad antrą kartą ištekėjau.

Su Adamu susipažinome beveik prieš dvejus metus pažinčių svetainėje. Ten mane užregistruoti įkalbėjo draugės. Kaip paaiškėjo, tai buvo geriausias sprendimas mano gyvenime.

Su juo buvo įdomu ir lengva bendrauti, kalbėjome apie įvairiausias temas, ir jis lengvai jas palaikė. 

Apie save jis papasakojo, kad turi du suaugusius vaikus, buvo vedęs, bet žmona mirė prieš keletą metų. Aš atsakiau, kad taip pat esu išsiskyrusi ir turiu trylikametę dukrą. Tai jo visiškai neišgąsdino.

Po kelių dienų jis pakvietė mane į kavinę. Susitikome, ir aš buvau nustebinta, kaip gerai jis atrodo. Stilingai apsirengęs, prisižiūrėjęs, besišypsantis. Dauguma mano bendraamžių atrodė seniau nei jis! 

Tą dieną puikiai praleidome laiką, ir po dar kelių pasimatymų Lioša pasiūlė man susitikinėti. Pasakė, kad, jei nepageidauju, neskubins įvykių. Supranta, kad turime geriau pažinti vienas kitą, bet aš jam labai patinku ir jis nori tęsti bendravimą.

Ir man jis tuo metu jau labai patiko, ir man visiškai nerūpėjo mūsų amžiaus skirtumas. Pradėjome susitikinėti. Vėliau jis susipažino su mano dukra, o kitas žingsnis buvo susipažinti su jo vaikais. 

Susitikimas turėjo vykti jo name už miesto, kuriame dar nebuvau buvusi. Atvykusi pamačiau didelį, gražų, šiuolaikišką namą! Tik tuomet pirmą kartą supratau, kad mano mylimasis yra gana turtingas žmogus. Nors, žinoma, man tai nebuvo pirmo svarbumo dalykas.

Po kurio laiko jis man pasipiršo. Sutikau. Nenorėjau organizuoti vestuvių, bet Adamas primygtinai siūlė.

Ir tarsi savaime rengimo metu svečių skaičius labai išaugo. Adamas man pasakė dėl nieko nesijaudinti, kad viską suorganizuosime. Ir ceremonija, ir banketas praėjo labai gražiai ir skoningai.

Tačiau nuotaiką man iškart sugadino giminaičiai. Kai mano vyras atitraukė minutėlę, mane sveikino pusbrolis. Mirktelėjęs, jis pasakė:

— Na, Viktorija, esi šauni. Užčiaupėjai normalų senuką. Iš karto matosi, kad su turtais.

Man buvo nemalonu išgirsti šiuos žodžius.

— Kodėl iš karto senuką? — vos susivaldžiau. — Mūsų amžiaus skirtumas nėra toks didelis.

Bet tuo viskas nesibaigė. Dar keli giminaičiai ir net kai kurie draugai gana aiškiai užsiminė, kad ištekėjau siekdama naudos. Įdomiausia tai, kad Adamino pusės niekas ir žodžio nesakė. Ir todėl iš artimųjų girdėti buvo dvigubai skaudžiau.

Tačiau būtų gerai, jei viskas apsiribotų tik vestuvėmis. Man ir toliau apie tai nuolat šaipėsi ir užsiminė. Ypač kodėl tai darė mano mama ir tėtis.

— Gana jau! — neištvėriau. — Pirma, mano vyras už jus kur kas jaunesnis. Antra, aš irgi nesu dvidešimties metų mergina. Ir trečia, baikite kištis į mano gyvenimą, ir kitiems giminaičiams pasakykite tą patį!

Mano tėvai, žinoma, net nustėro nuo tokio pasisakymo, ir daugiau nebeištarė nė žodžio. Nežinau, ar pasakė kitiems giminaičiams, bet tokių užuominų į mane tapo žymiai mažiau.

Stengiuosi į jas nekreipti dėmesio. Nes svarbiausia, kad mes tikrai mylime vienas kitą ir esame laimingi kartu.