„Kalbame apie mano mamą. Prieš septynis mėnesius ji persikėlė į mūsų butą”: Kai reikia meilės ir rūpybos tėvui, viskas apsiverčia aukštyn kojomis

Būna, kad ilgai laukiamas diena, kai turi atvažiuoti mama, vietoj to, kad būtų džiaugsmingas įvykis, virsta košmaru. Ir kalbama ne apie tai, kad staiga nustojome ją mylėti. Tiesiog suaugusios vaikai jau nebegali pakeisti savo įpročių. Kai reikia meilės ir rūpybos tėvui, viskas apsiverčia aukštyn kojomis, ir ne visi sugeba prisitaikyti prie naujų aplinkybių.

Kalbame apie mano mamą. Prieš septynis mėnesius ji persikėlė į mūsų butą. Geriausia būtų pradėti nuo pradžių. Kartu su vyru ir dviem vaikais mes gyvename trijų kambarių bute, tačiau vis dar mokame hipotekos paskolą. Mūsų pajamos yra vidutinės, kaip sostinėje. Tačiau mes džiaugiamės tuo, ką turime.

Mano mama jau yra vyresnio amžiaus (jai 75 metai) ir dažnai serga. Todėl nusprendėme ją paimti pas save, bent jau kuriam laikui, kol viskas nusistovės. Žinoma, mano vyras tam prieštaravo, taip pat ir vaikai. Gyventi su vyresniu žmogumi yra sudėtinga.

Anksčiau, kai ji gyveno kaime, mes mokėdavome jos draugei, kad ji aplankytų mamą, pirktų maisto ir tvarkytų. Tačiau dabar ši draugė jau sena ir negali padėti mamai. Todėl turėjome sugalvoti kitą sprendimą.

Dabar šiek tiek apie mano mamą. Turiu iškart pasakyti, kad ji labai energinga, nors dabar vaikšto su lazda. Vis dėlto ji yra suaugusi, su savo požiūriu į pasaulį. Ji įpratusi keltis anksti ir stebisi, kodėl mes to nedarome.

Jei mano vyras įpratęs pusryčiauti ir tuoj pat eiti į darbą, mano diena atrodo šiek tiek kitaip. Aš dirbu nuotoliniu būdu. Mano mamai tai nėra „darbas”, todėl ji elgiasi atitinkamai.

Nepaisant to, kad man jau per penkiasdešimt, dabar aš turiu laistyti gėles tam tikru laiku, tada tvarkyti visą butą, gaminti maistą ir taip toliau. Tai nepatogu, net žeminanti.

Mano mama pasimatavo visas mano drabužius, nes mes turime tą patį dydį. Kadangi gyvename sostinėje, mano mama mėgsta išeiti pasivaikščioti ir žiūrėti lankytinas vietas. Dabar ji naudoja mano kvepalus ir papuošalus.

Prašau nesuprasti manęs neteisingai, neturiu jai jokių priekaištų, tačiau kartais vakare, kai noriu atsipalaiduoti ir eiti su vyru pasivaikščioti po miestą… tiesiog neįmanoma rasti savo daiktų, ir dėl to mes niekur neiname. Negaliu paklausti mamos apie tai, nes ji eina miegoti aštuntą valandą.

Beje, ji valgo visiškai kitaip nei mes, todėl iš parduotuvės grįžtame su papildoma maišu. Viskas turi būti šviežia, geros kokybės ir negali būti pigu. Prie to pridedami vaistai ir nauji drabužiai (negaliu visų savo drabužių duoti, todėl nusipirkome naujų).

Neseniai, dėl sveikatos problemų, mano vyras turėjo imti nemokamą atostogų laiką. Dėl tos pačios priežasties aš taip pat pradėjau uždirbti mažiau. Dabar mano vyras nuolat yra namuose ir yra susierzinęs, vakarus leidžia garaže. Bent jau sutvarkys automobilį.

Tada įvyko ginčas. Dėl to, kad pagalvojau pasiūlyti mamai prisidėti prie mokesčių ir maisto išlaidų. Žinoma, nesakiau, kad ji turėtų atiduoti visą savo pensiją, tik tam tikrą dalį. Mama įsižeidė ir pasakė, kad aš esu vagis ir noriu tik jos pinigų. Esą nesugebu pasirūpinti savo mama.

Anksčiau suvokiau, kad mes turėsime susitvarkyti patys, todėl tai priėmiau. Bet dabar šiuo momentu mes nesusitvarkome. Turime išmaitinti vaikus, o taip pat vis dar mokame paskolą. Mano vyras jau atvirai reiškia savo nepasitenkinimą, o aš nieko su tuo padaryti negaliu.

Žinoma, mama yra įžeista, bet nenori palikti mūsų buto. Todėl pasiūliau, kad galime išsinuomoti jai namą kaime. Bet tai, žinoma, nepadėtų – už gautus pinigus nieko nenupirktum.

Vis dėlto mano mama buvo prieš tai, kad į jos namus atsikeltų kas nors svetimas. Tokia yra mūsų gyvenimo situacija. Nemanau, kad galime ką nors su tuo padaryti. Pažiūrėsime, kaip situacija pasikeis.

Šeimos problemos – tai jautri tema. Tačiau mes tikimės, kad viskas grįš į įprastą tvarką. Galbūt, jei pasikalbėsime su mama ir paaiškinsime, kaip yra, paminėdami, kad net ir anūkai jaučiasi nepatogiai, ji galiausiai viską supras. Galų gale, ji taip pat yra močiutė.