Mano vestuvių dieną mano draugė elgėsi keistai ir nuolat žvelgė į mano jaunikį. O vakare jie abu dingo

Vestuvių diena turėtų būti viena laimingiausių akimirkų kiekvieno žmogaus gyvenime. Tačiau mano ypatinga diena virto tikru košmaru. Mano draugė Eglė visada buvo šalia manęs sunkiausiomis akimirkomis.

Kaip pamergė, ji aktyviai padėjo ruoštis vestuvėms, todėl niekada nebūčiau įsivaizdavusi, kad būtent ji taps mano skausmo priežastimi.

Visą dieną ji elgėsi keistai, o jos žvilgsniai į mano jaunikį Dainių man atrodė per daug šilti ir asmeniški. Po oficialios dalies ir vakarienės pastebėjau, kad Dainius ir Eglė kažkur dingo.

Iš pradžių maniau, kad jie tiesiog linksmina svečius ar sprendžia organizacinius klausimus, bet po kurio laiko pradėjau nerimauti. Paieškos mane atvedė prie galinių pokylių salės durų, kur išgirdau jų balsus.

„Mes turime tai baigti, Dainiau. Tai nėra sąžininga jos atžvilgiu“, – sakė Eglė, ir jos balsas drebėjo. „Aš žinau, bet kaip aš galiu gyventi žinodamas, kad praradau tave? Mes abu žinome, kad tai daugiau nei paprasta aistra“, – atsakė Dainius.

Mano širdis vos nesustojo. Stovėjau prigludusi prie sienos ir negalėjau patikėti savo ausimis. Tai buvo tikras smūgis – du žmonės, kuriuos mylėjau ir kuriais pasitikėjau labiausiai, mane išdavė pačią svarbiausią dieną. Kai susikaupiau ir įėjau, jie atsisuko į mane.

Jų veiduose atsispindėjo nuostaba ir baimė. „Kaip jūs galėjote?“ – tik tiek sugebėjau pasakyti. Eglė pradėjo verkti, o Dainius bandė kažką aiškinti, bet aš jau nebenorėjau klausytis. Išėjau, palikusi juos stovėti kartu.

Vakaras, kuris turėjo būti naujo mano gyvenimo skyriaus pradžia, virto didžiausia mano tragedija…