– Neskambink man daugiau, mama, aš užsiėmusi, – surėkiau į ragelį. Ir mama daugiau man nepaskambino…

— Neskambink man daugiau, mama, aš užsiėmusi! — šūktelėjau į ragelį ir smarkiai numečiau skambutį.

Tuo metu man atrodė, kad turiu teisę taip pasielgti. Darbo terminai, problemos, kurios atrodė svarbesnės už viską pasaulyje, nuolatinis stresas… Mamos skambučiai, jos klausimai apie tai, ar pavalgiau, ar gerai jaučiuosi — visa tai vargino. Man nebuvo laiko tam.

Ir mama daugiau neskambino. Nei tą dieną, nei kitą. Nei po savaitės.

Ne iš karto tai pastebėjau. Dienų šurmulyje tiesiog mėgavausi tyla. Niekas daugiau netrukdė mane kvailais klausimais, niekas nepriminė, kad reikia ilsėtis ir rūpintis savimi. Buvau pati sau palikta, ir man atrodė, kad to ir norėjau.

Praėjo dvi savaitės.

Vakarop staiga pagaunu save galvojant, kad seniai negirdėjau mamos balso. “Kodėl ji neskambina? Ar įsižeidė?” Pažiūrėjau į telefoną, bet ten nebuvo praleistų skambučių. Ne buvo net žinučių.

Atsidusus, nusprendžiau paskambinti pati. Ragelyje niekas neatsiliepė. “Na, žinoma, jei aš jai nereikalinga, tai ir ji dabar išdidžiai tyli”, — susierzinusi pagalvojau.

Kitą dieną vėl rinkau numerį. Ir vėl — tyla.

Nerimas pradėjo augti manyje. Kas jei kažkas nutiko? Prisimenu jos žodžius: “Visada būsiu šalia, jei norėsi pasikalbėti”. O jei ji nebegali būti šalia?

Mesti viską ir važiavau pas ją namo. Atidarant duris savo raktu, pajutau, kaip smarkiai plaka širdis. Butas buvo tylus. Per daug tylus.

Mama gulėjo lovoje, laikydama telefoną rankose. Jos akys buvo užmerktos, o veidas ramus, tarsi ji tiesiog užmigo. Bet jos jau nebėra.

Ant naktinės spintelės stovėjo arbata, kuri taip ir liko nebaigta. Šalia gulėjo senas fotoalbumas. Atidariau jį drebančiomis rankomis — pirmame puslapyje buvo mano nuotrauka, kur dar mažytė sėdžiu pas ją ant kelių.

Akys aptemo. “Kada tai įvyko? Ar ji bandė man paskambinti? Norėjo atsisveikinti?”

Karštligiškai atidariau jos telefoną. Paskutinis surinktas numeris — mano. Skambučio data — diena, kai jai pasakiau neskambinti.

Mama daugiau nepaskambino.

Dabar skambinu aš. Kasdien. Bet ragelyje niekas neatsiliepia.