Nusprendėme sutaupyti vyro gimtadieniui ir patys nuvykome į svečius pas gimines

Neseniai mano vyras atšventė savo 50 metų jubiliejų. Bet sugalvojo labai gudrų planą: jis nusprendė nesikviesti svečių pas save, o pats išvyko pas gimines, kad gautų dovanų ir smagiai praleistų laiką be jokių rūpesčių. Galiu pasakyti iškart, kad tai buvo labai įdomu, linksma ir naudinga. Bet apie viską iš eilės.

Mūsų šventė vyko šeštadienį, ir tai buvo tiesiog puiku: jau nuo ryto mes išvykome pas vyro tėvus, pasiėmę mažą tortą. Specialiai daug išlaidauti nebuvo prasmės, nes šeštadieniais visose šeimose dažniausiai gaminama kažkas skanaus.

Tėvai mus džiugiai pasitiko, pasodino prie stalo ir pavaišino pusryčiais.

Trumpai tariant, sotūs ir patenkinti, išėjome apie vidurdienį. Be to, vyro tėvai padovanojo jam 100 eurų, taigi likome dar ir pliuso.

Po pietų aplankėme jo seserį Rasą ir dar keletą žmonių. Žinoma, visi mus nustebino, bet visur pakvietė prie stalo, pavaišino viskuo, ką turėjo, dovanojo dovanas ne tik mano vyrui, bet ir vaikams.

Taip Andrėja gavo pliušinį meškiuką, labai gražų, su kaspinu ant kaklo. O Dominykui patiko puodelis su pantera.

Tiesa, Rasa iš pradžių nenorėjo atiduoti puodelio, nes jos sūnus kolekcionuoja daiktus su panteromis, bet Dominykas pravirko, ir ji iškart nusileido.

O meškiuką Andrėjai atidavė kita giminaitė, kurios dukra užaugo ir išvyko studijuoti, o žaislai liko. Andrėja žaidė jos kambaryje ir nebenorėjo skirtis su meškiuku.

Trumpai tariant, visa šeima patyrėme daug teigiamų emocijų, o vakare mūsų laukė dar viena staigmena.

Mūsų draugai Tomas ir Birutė neseniai nusipirko sodybą ir įsirengė ją. Visus savaitgalius jie paprastai praleidžia ten, ir mes tai puikiai žinome. Taigi su vyru nusprendėme vykti pas juos į svečius.

Pasiėmėme šiek tiek maisto produktų iš šaldytuvo: kelis pomidorus, porą agurkų ir majonezo salotoms. Dar penkis obuolius, butelį limonado ir pakuotę sausainių.

Juk vis tiek reikėjo juos suvalgyti, todėl negaila. Bet atvykę į vietą supratome, kad galėjome nieko ir neimti.
Tomas ir Birutė kaip tik buvo sode, ruošėsi kepti šašlykus.

– Oi, kaip mes laiku, – apsidžiaugiau.

– Šimtą metų nevalgiau šašlykų, dabar mėsa tokia brangi. Tikiuosi, jūs neprieštaraujate mūsų atvykimui? Vis dėlto šiandien mano vyro gimtadienis.

Visi pradėjo jį sveikinti, po to sėdome prie stalo. Tomo šašlykai buvo tiesiog nuostabūs. Jie ypač patiko mūsų vaikams, jie beveik viską suvalgė, o dėl paskutinio gabaliuko vos nesusipyko. Buvo labai juokinga.

Tiesa, kai važiavome namo, vyras man papasakojo nemalonų momentą. Kai jis liko vienas su Tomu, pajuokaudamas paprašė jo neseniai įsigyto įrankių rinkinio. O Tomas pasakė, kad nieko dovanoti neketina.

– Įsivaizduoji?! – piktinosi mano vyras.

– Ir dar draugu vadinasi.

Aš linktelėjau, Tomas tikrai elgėsi nelabai gražiai. Bent jau galėjo duoti pinigų tokiam pačiam rinkiniui, jei nenorėjo skirtis su savuoju.
Juk žino, kad mano vyro gimtadienis, o tokią dieną įprasta dovanoti dovanas. Bet tegul jam Dievas teisia.

Iš esmės tai buvo vienintelis nemalonus momentas per visą dieną. Visa kita mums labai patiko, ir manau, kad pasielgėme teisingai, nusprendę atsipalaiduoti nuo rūpesčių ir tiesiog pasimėgauti laiku.

Tik kitą kartą pas Birutę ir Tomą nevažiuosime, nes vyras labai nusivylė draugo poelgiu.

Beje, po kelių mėnesių yra mano gimtadienis. Tikiuosi, kad vėl taip gerai pailsėsime ir smagiai praleisime laiką. Bent jau kai tai pasakiau vaikams, jie labai apsidžiaugė ir dabar su nekantrumu laukia šventės. Ir aš, tiesą sakant, taip pat.