Ryšys, kuris brangesnis už laiką. Kodėl seneliai myli anūkus labiau nei savo vaikus
Seneliai dažnai turi kitokius santykius su anūkais nei su savo vaikais. Meilė anūkams nėra susijusi su tėvų atsakomybe, todėl ji yra ypatinga. Šis ryšys yra labiau atsipalaidavęs, kantrus ir kupinas džiaugsmo. Seneliai dovanoja anūkams tą meilę, kurią galbūt norėjo duoti savo vaikams, bet be streso ir spaudimo, kurį sukelia ugdymas.
Anūkams seneliai — ne tik giminaičiai. Jie tampa draugais, mokytojais ir gynėjais. Jiems nereikia rūpintis kasdienėmis problemomis, kaip tai daro tėvai, todėl jie gali visiškai mėgautis laiku, praleistu kartu. Jie visada turi laiko išklausyti, palaikyti ir duoti išmintingą patarimą — to, ko tėvams kartais trūksta dėl įtempto grafiko.
Augant anūkams, jų santykiai su seneliais įgauna naujus atspalvius. Jie tampa mokytojais, pavyzdžiais, išminties šaltiniu. Jų meilė nėra pagrįsta jokiais lūkesčiais — ji yra besąlygiška ir amžina. Kiekviena kartu praleista akimirka jiems yra neįkainojama. Jie mato juose gyvenimo tęstinumą, galimybę vėl pajusti džiaugsmą ir nerūpestingumą, kuriuos kadaise patyrė patys.
Būtent todėl seneliai dažnai jaučia didesnę artumą su anūkais nei su savo vaikais. Tėvų meilė visada neša atsakomybę ir pareigas, o su anūkais jie gali tiesiog mėgautis šiuo ryšiu, nepatirdami kasdienio spaudimo. Kai seneliai žiūri į savo anūką, jie mato naują gyvenimą, kupiną vilties ir meilės.
Meilė anūkams — tai ypatinga jėga. Dėl jų seneliai atranda naują energiją, džiaugsmą ir norą gyventi pilnavertį gyvenimą. Nepriklausomai nuo amžiaus, meilė anūkams pripildo juos jėgų ir įkvėpimo. Todėl daugelis pripažįsta, kad anūkai jiems suteikia didžiausią laimę, net didesnę nei jų pačių vaikai.
