Ši oficiantė pastebėjo, kad mama ir sūnus buvo kavinėje vieni. Tai, ką jie padarė, nusipelno pagarbos!

Šiandien mes su Benu nuėjome pavalgyti į Texas Roadhouse. Belaukiant mūsų maisto Benas pasakė oficiantei Sabrinai, kad mūsų tėtis kariškis ir greitai grįš namo. Ji pasakė, kad gerai pažįstama su kariniu jūrų laivynu. Tai viskas, kas buvo pasakyta per vakarienę.

Kai aš daviau Sabrinai savo debetinę kortelę, kad apmokėčiau sąskaitą, ji man ją grąžino atgal ir palinkėjo gero vakaro.

Kaip paaiškėjo, ji ir du kiti oficiantai apmokėjo mūsų vakarienę. Be klausimų ir detalių jie sumokėjo už mūsų vakarienę! Jie nežinojo, kad aš dabar be darbo. Ir nors tai buvo mano pasirinkimas išeiti, aš tikrai mąsčiau apie šiandieninę vakarienę dėl pinigų.

Bet priežastis, dėl ko aš tai padariau, tame, kad aš negalėjau susitaikyti su mintimi apie kitą vakarą per išeigines sėdint namie…vieni…be vyro ir be tėčio.

Jie paklausė, ar galima prieiti ir apkabinti mane. Štai trys nesavanaudiški oficiantai, kurie padarė kažką gero kažkam, apie ką jie nieko nežinojo. Aš buvau šoke. Aišku, aš verkiau. Vadybininkas manė, kad kažkas ne taip, cha cha, bet aš tiesiog turėjau viešai išreikšti dėkingumą šiems žmonėms.

Jie – priežastis, dėl kurios aš vis dar turiu viltį ir tikiu žmonija. Esmė ne piniguose. Kalba eina apie tai, kad jie padarė kažką tokio rūpestingo, ir aš galiu tikėtis gauti galimybę atsilyginti už tai. Ačiū Texas Roadhouse ir šiems oficiantams. Su didele meile jums.