Vyras ir vaikai supyko ant manęs dėl to, kad nusipirkau brangų daiktą
Taip susiklostė aplinkybės, kad po vestuvių turėjome gyventi su anyta. Iškart noriu paminėti, kad su ja visai nesutardavome. Giminaitė manęs tiesiog negalėjo pakęsti, todėl stengdavausi kuo mažiau jai rodytis.
Bet savo anūkes ji tiesiog dievino. Lilija Viktorija buvo tikrai pavyzdinga močiutė, prie kurios neturėjau jokių priekaištų.
Laikui bėgant mūsų šeimoje susiformavo labai keista tradicija. Visi per šventes vienas kitam dovanodavo dovanas, o mane praleisdavo. Kodėl? Pati nežinau.
Tai reiškia, kad vyras, anyta ir vaikai buvo apgaubti dėmesiu ir dovanomis, o aš jaučiausi tarsi tuščia vieta. Taip Lilija Viktorija dar kartą norėjo pabrėžti savo paniekinamą požiūrį į mane.
Kai ji pamatydavo mano nusivylusį veidą, sakydavo:
— Gėlių norėjai? Kam tau? Tavo kieme juk pilna gėlių lysvė. Žinoma, girdėti tokius žodžius buvo nemalonu.
Kai vaikai šiek tiek paaugo, man teko išvykti į užsienį užsidirbti. Norėjosi užtikrinti dukroms gerą ateitį, bet tam trūko išteklių.
Grįžusi per savo 60-metį nusprendžiau surengti sau tikrą šventę. Tokios, kokios niekada neturėjau. Užsisakiau restoraną, užsirašiau į grožio saloną, nusipirkau gražią suknelę ir pakviečiau visus artimuosius.
Pirmą kartą leidau sau tokią prabangą. Anksčiau kiekvieną centą investuodavau į vyrą ir vaikus.
Žinoma, dovanų man niekas nepadovanojo. Visi nusprendė, kad jei važinėju uždarbiauti, tai viską pati galiu nusipirkti. Šį kartą neįsižeidžiau ir nusprendžiau pati sau padaryti dovaną.
Nusipirkau kelionę į kurortą ir dar brangią vejapjovę, kuriai visada gailėjau pinigų.
Mano poelgį įvertino ne visi. Dukros ir vėl tikėjosi, kad visas santaupas išleisiu joms. Jos taip supyko, kad net neišsivedusios atsisveikino. Vyras apskritai su manimi nešneka.
Tačiau visiškai nesigailiu dėl savo sprendimo ir ramiai ruošiuosi atostogoms.
