Po 40 metų santuokos vyras nusprendė grįžti pas buvusią merginą. Kai sužinojau priežastį, buvau labai nustebinta
Mūsų santuoka truko jau 37 metus. Man yra 57, o mano vyrui Kęstučiui – 63. Po tiek metų kartu buvau tikra, kad įveikėme visas kliūtis ir būsime kartu iki galo. Tačiau likimas turėjo savo planus.
Šią žiemą, prieš Naujuosius metus, mūsų vaikai išsivažinėjo po savo miestus, todėl šventėme dviese. Visą savaitę ruošiau jo mėgstamus patiekalus – salotas, karštus patiekalus, naminius tortus.
Viską tam, kad mūsų šventė būtų ypatinga. Tačiau likus kelioms dienoms iki Naujųjų metų Kęstutis staiga pasakė, kad planuoja keletui dienų išvažiuoti į gimtąjį miestą.
Esą namuose nuobodu, todėl nusprendė aplankyti seserį ir užsukti į tėvų kapines. Aš nesiginčijau, nes buvau pasinėrusi į pasiruošimą šventėms.
Kai jis grįžo, iškart padavė man dovaną, nelaukdamas laikrodžio dūžių. Tačiau ši „dovana“ buvo visai ne tokia, kokios tikėjausi. Rimtu tonu
Kęstutis ištarė: „Atsirado kita. Tiksliau, ji buvo dar prieš 40 metų. Tai yra Dalia, mano buvusi mergina. Tada draugavome dvejus metus, bet mūsų keliai išsiskyrė.“ Pasirodo, ji neseniai parašė jam į Facebook, ir jie vėl pradėjo bendrauti.
Per jo kelionę prieš Naujuosius jis ne tik aplankė seserį, bet ir susitiko su Dalia. Jie praleido laiką kartu, kalbėdamiesi apie savo gyvenimą, ir Kęstutis buvo taip sužavėtas šiuo susitikimu, kad nusprendė skirtis.
Žinojau apie jo buvusią, bet niekada negalėjau įsivaizduoti, kad po tiek metų ji grįš į jo gyvenimą ir viską pakeis.
Pasak vyro, Dalia visiškai pasikeitė. Ji pradėjo domėtis mistika, užsiima juodąja magija ir teikia paslaugas klientams iš visos šalies. Susitikimo metu ji pasiūlė jam sandorį: jei jis atneš skyrybų dokumentą, ji padovanos jam savo sodybą ir pusę savo nuosavo namo.
Šie žodžiai skambėjo taip absurdiškai, kad net nežinojau, ar tuo tikėti. Tačiau, deja, tai buvo tiesa – Kęstutis iš tiesų padavė prašymą dėl skyrybų.
Kai pamačiau jo prašymą, negalėjau patikėti savo akimis. Jis rašė, kad pastaruosius 13 metų gyvename kaip kaimynai ir kad mūsų jausmai vienas kitam seniai išblėso. Bet tai buvo netiesa. Vos prieš mėnesį mes džiaugėmės vienas kito draugija ir ruošėmės šventėms kaip mylinti pora.
Tačiau, žiūrėdama į Kęstutį dabar, jau nebeatpažinau jo akyse to žmogaus, kurį mylėjau. Jis žvelgė į mane kaip į svetimą.
Pradėjau įtarti, kad čia slypi kažkas nešvaraus. Dalia su savo magija kėlė man nerimą. Galbūt ji kažką jam padarė arba panaudojo kokius nors ritualus, kad sugrąžintų jį. Nežinau, kas tiksliai nutiko, bet jaučiau, kad visa tai nėra taip paprasta.
Ar verta kovoti už vyrą, kuris jau pasirinko kitą moterį? Galbūt meilės nesulaikysi jėga, ir bandymas išlaikyti jį šalia tik atneš kančių. Skaudama širdimi nusprendžiau paleisti Kęstutį. Ne todėl, kad jo nemyliu, o todėl, kad jei jis nori išeiti – tegul eina. Tegul jis ieško savo laimės su Dalia, jei mano, kad ji ten.
Vis dar sunku priprasti prie minties, kad 40 metų santuokos gali sugriūti dėl vieno laiško iš praeities. Bet dabar suprantu, kad mano gyvenimas tuo nesibaigia.
Turiu vaikus, kurie mane palaiko, ir draugus, kurie padeda išgyventi šiuos sunkius laikus. Pradėjau iš naujo ieškoti savęs, prisimindama, kas buvau prieš santuoką. Galbūt šis krizinis momentas taps man naujo gyvenimo pradžia.
Kol Kęstutis ieško laimės su buvusia, aš ketinu surasti ją savyje. Pradėti rūpintis savimi, užsiimti seniai pamirštais pomėgiais. Gyvenimas nestovi vietoje, ir net po 40 metų viskas gali pasikeisti.
