Kodėl nereikėtų atiduoti savo daiktų kam nors ir pačiam dėvėti svetimų

Pablo Picasso beveik sulaukė 100 metų. Ir visą gyvenimą niekam neatiduodavo savo daiktų. Jis dėvėjo viską tol, kol atsirasdavo skylės. Menininkas baiminosi, kad neįsikūnytų į vieną iš valkatų, kurie gautų jo daiktus. Maža kas.

Be to, svetimi daiktai gali kelti pavojų. Anksčiau mokslininkai teigė, kad daiktai skleidžia negatyvą. Galbūt tai savitaiga, o gal virusai ar bakterijos. Būtent jie gali būti priežastis, dėl kurios naujasis savininkas užsikrės liga, kai pateks į jo organizmą.

Kiti paaiškinimai laikomi prietarais. Tai tęsėsi iki tol, kol įsikišo kvantinė fizika.

Vienas iš atradimų teigė: kai susikerta dvi sistemos, efektas gali išlikti visam gyvenimui.

Jei kažkas iš daiktų ar drabužių priklausė žmogui, kuris mirė, jie neabejotinai saugos informaciją apie buvusį savininką. Ir tai, kokią žalą ši informacija gali sukelti vartotojui, gali priklausyti nuo daugelio veiksnių, įskaitant psichologinį pasirengimą, imunitetą, emocines reakcijas ir kitus faktorius.

Bet kuriuo atveju visose kultūrose yra perspėjimų apie pavojus, slypinčius naudotuose daiktuose. Jei anksčiau juos dėvėjo nelaimingas ar nesveikas žmogus, jie būtinai paveiks naująjį savininką.

Net gydytojai yra prieš tai, kad mažyliai dėvėtų svetimus drabužius. Juk jie gali būti užkrėsti, o jei juos dezinfekuoti stipriais vaistais, tai pakenks vaikui.

Geriau nusipirkti naujų daiktų, nors jų bus mažiau. Kai drabužiai perduodami vienoje šeimoje tarp vaikų, tai normalu. Vaikai turi panašią energetiką ir mikroflorą.

Labai pavojinga avėti svetimus batus. Jie liečiasi su žeme, o žemėje lieka pėdsakai. Magija, susijusi su pėdsakais, yra labai pavojingas dalykas. Geriau nusipirkti pigesnių, bet naujų daiktų.

O savo daiktus atiduoti tik geram žmogui. Beje, būtent Pablo Picasso gyveno beveik iki šimto metų, nes buvo prietaringas žmogus ir niekada niekam neatidavė savo daiktų…