Laikas bėga, gyvenimas keičiasi, tačiau vienas dalykas visada išlieka nepakitęs – šuns ištikimybė
Šuo… Jis niekada nepaklaus, kodėl grįžai vėlai, ir nepasmerks tavęs dėl blogos nuotaikos. Jis tiesiog pakels galvą, pažvelgs tau į akis ir švelniai padės savo letenas ant tavo kelių. Jo žvilgsnyje nėra nei priekaišto, nei pasmerkimo – tik begalinė meilė ir ištikimybė. Tai žvilgsnis, kuris gali sušildyti net šalčiausią širdį ir suteikti ramybės sunkiausiomis akimirkomis.
Kai grįžti namo pavargęs ir išsekęs po sunkios dienos, jis pirmasis pasitinka tave prie durų, vizgindamas uodegą taip, tarsi tavęs nematė visą amžinybę.
Jo pasaulyje nėra laiko ribų – kiekvienas tavo sugrįžimas jam yra šventė, džiaugsmas, kurio jis negali nuslėpti. Jį nejaudina tavo pasiekimai ar pripažinimas, jis myli tave tiesiog todėl, kad esi. Tavo balsas, tavo buvimas, net tavo kvapas suteikia jam saugumo jausmą ir laimę.
Jis bus šalia tavęs, kai tau linksma, ir ypač tada, kai sunku. Jis jaučia kiekvieną tavo ašarą dar prieš jai nukrentant, ir tyliai priglaudžia savo snukutį, kad tave paguostų. Jam nereikia žodžių, nereikia paaiškinimų. Užtenka tiesiog būti šalia. Jo draugijoje liūdesys tampa lengvesnis, o vienatvė dingsta. Šunys – tai mūsų ištikimiausi draugai, gebantys suprasti be žodžių ir mylėti be sąlygų.
Šunys neišduoda. Jie nepamiršta. Jų meilė nepriklauso nuo oro ar gyvenimo aplinkybių. Kai nuo tavęs nusigręžia visas pasaulis, šuo lieka šalia. Jo tyli ir nesavanaudiška buvimas atspindi tikrąją atsidavimo esmę.
Tai ne tik ryšys tarp žmogaus ir gyvūno – tai nesulaužomas ryšys, pasitikėjimas, kuris stipresnis už bet kokį iššūkį. Tai pažadas, kurį šuo duoda visa širdimi, be jokių žodžių.
Laikas bėga, gyvenimas keičiasi, bet vienas dalykas išlieka visada tas pats – šuns ištikimybė. Net kai jo letenos tampa lėtesnės, o akys apsiblausia, jis vis tiek seks tave ir saugos kiekvieną tavo žingsnį, kol tik turės jėgų.
Ir nors jis nebegalės bėgti taip greitai, kaip anksčiau, jo širdis vis dar plaks dėl tavęs. Kiekviename jo žvilgsnyje, kiekviename uodegos moste, kiekviename švelniame prisilietime slypi jo begalinė meilė ir noras būti su tavimi.
Šunys ateina į mūsų gyvenimus, kad primintų tai, kas svarbiausia: kad meilė nėra žodžiai, o veiksmai. Kad ištikimybė – tai ne pažadai, o tylus buvimas šalia. Kad laimė – tai šiltas snukutis, prigludęs prie tavo rankos sunkiausiomis akimirkomis.
Dažnai to neįvertiname, bet šunys moko mus būti geresniais žmonėmis. Jie moko kantrybės, atsidavimo ir nesavanaudiškos meilės. Jie parodo, kaip vertinti paprastus dalykus – ilgus pasivaikščiojimus, ramius vakarus ir džiaugsmą išgyventi kiekvieną akimirką. Ir kai ateina laikas atsisveikinti, jų vietą širdyje užima tuštuma, kurios negalima užpildyti. Tačiau prisiminimai apie juos lieka su mumis visam gyvenimui.
Šuo yra draugas, gynėjas, šeimos narys. Kai jis kartą randa kelią į tavo širdį, ten pasilieka amžinai.
