Vyras slapta padovanojo savo automobilį broliui — apie tai sužinojau visai atsitiktinai

Mes su Aleksu kartu beveik aštuonerius metus. Negaliu sakyti, kad viskas ėjosi sklandžiai — kaip ir pas visus, buvo ir ginčų, ir nutylėjimų. Tačiau visada maniau, kad svarbiausiame mes vienas kitam esame sąžiningi.
Jis turėjo seną, bet mylimą automobilį — tą patį, kurį jis nusipirko dar prieš mūsų vestuves. Jis pats keisdavo alyvą, užsiimdavo smulkiais remonto darbais garaže ir kiekvieną kartą sakydavo, kad su šia mašina skirtis negali. Todėl labai nustebau, kai prieš kelis mėnesius jis tiesiog pasakė:
— Parduodu mašiną. Nusprendžiau, kad laikas atsinaujinti.

Tuo metu nesigilinau į detales. Nusprendžiau: jo reikalas. Ir iš tiesų pradėjome rinktis naują automobilį. Tačiau kažkur viduje kirbėjo mažytė abejonė. Per ramiai jis tą pasakė. Per greitai paleido tai, ką anksčiau taip mylėjo.
Ir tada įvyko atsitiktinumas. Užėjau į maisto parduotuvę prie namų ir… pamačiau tą patį automobilį. Ta pati įlenkta durelių vieta, tas pats amuletas ant veidrodžio. Už vairo sėdėjo Alekso brolis — Tomas.

Jis pamojo man lyg niekur nieko. Ir tik pridūrė:
— Smagu, kad Aleksas galiausiai man ją atidavė. Maniau, kad jis laikysis iki paskutinio.
Mechaninis šypsnys nušvito mano veide. Bet viduje kažkas įgėlė.

Grįžusi namo pasakiau tiesiai:
— Aleksai, ar tu padovanojai mašiną Tomui?
Jis sustingo. Tada iškvėpė:
— Taip. Atleisk, aš nenorėjau to aptarinėti. Jam tada buvo sunku, ir aš… tiesiog tai padariau. Nenorėjau, kad jaustumeisi, jog jis man svarbesnis už mus.

Aš tylėjau. Ne dėl to, kad pyktis užvaldė. Bet dėl to, kad buvo skaudu. Ne dėl automobilio. O dėl to, kad jis nusprendė, jog aš nesuprasiu. Kad manimi nepasitikėjo.
Vėliau mes pasikalbėjome. Nuoširdžiai. Jis paaiškino. Aš — taip pat. Apie tai, kad net paslaptingas gerumas vis tiek yra melas, net jei jis kyla iš geriausių paskatų. Apie tai, kad santykiai nėra statomi remiantis sprendimais „dėl gerovės“, o pasitikėjimu.

Dabar turime naują mašiną. Ir naują įprotį — kalbėtis apie viską. Net apie tai, kas nejauku. Net apie tai, kas nemalonu. Nes sąžiningumas — tai ne tik žodžiai. Tai pasirinkimas. Kiekvieną dieną. Ir dideliuose, ir mažuose dalykuose.