Vyro tėvai išvargino mane savo hipergloba, tačiau niekas to nesupranta

Aš žmogus kantrus ir visada stengiuosi suprasti aplinkinius, tačiau pastaruoju metu man pasidarė sunku gyventi santarvėje su vyru ir jo tėvais. Labai jau daug visko prisikaupė.

Vyro tėvai – labai aktyvūs pensininkai. Visą laisvą laiką jie leidžia sode, tačiau tai būna tik vasarą. Likusį laiką jie nelabai turi kuo užsiimti, todėl nė vienas mūsų šeimos gyvenimo įvykis neapsieina be jų dalyvavimo. Aš, žinoma, tuo nelabai žaviuosi.

Per praeitus Naujuosius šešuras išvyko pas savo seserį, anyta liko viena. Mes su vyru turėjome planų Naujiesiems: draugai pakvietė kelioms dienoms į užmiestį. Kai tik vyro motina tai sužinojo, sukėlė baisią isteriją.

– Kaipgi šitaip? O aš? Tu ką, mane vieną paliksi per šventę? – piktinosi anyta.

Ji galvojo, kad vyras turi sutikti Naujuosius tik su ja, niekaip kitaip.

Bandėme jai paaiškinti, kad jau sumokėti pinigai už namelio nuomą, jau susimetėme maistui, tačiau viskas bergždžiai. Dar ir padarė mane kalta, neva sūnelis atsisako sutikti Naujuosius metus su tikra motina dėl mano užgaidos.

Sekanti situacija nutiko per mano gimtadienį. Mes su vyru tada susirgome. Vyras jau jautėsi geriau, taisėsi, o man atvirkščiai – buvo labai bloga.

– Su gimimo diena, Kristute,- paskambino manęs pasveikinti anyta. – Kaiskite virdulį ir pjaustykite salotas, mes po valandos pas jus atvažiuosime.

Padėkojau jai už sveikinimą, bet pasakiau, kad atvažiuoti nereikia, aš blogai jaučiuosi ir nenoriu sukiotis virtuvėje. Žinoma, manęs niekas neklausė. Lygiai po valandos vyro tėvai stovėjo ant mūsų buto slenksčio.

Suprantu, kad visa tai buvo padaryta iš geriausių paskatų, tačiau man buvo nemalonu, kad manęs niekas nesiklausė. Man taip norėjosi pailsėti, pamiegoti, o jie sėdėjo pas mus iki vėlyvo vakaro.

Paskui aš pastojau ir mes nusprendėme bute padaryti remontą. Norėjome įrengti kambarį vaikui iki sūnaus gimimo. Pasirodė, anyta jau pati išrinko ir apmokėjo baldus vaikų kambariui.

– Kam jums dabar leisti pinigus? Geriau paskui išleisite vaikui,- paaiškino ji man.

Aš, žinoma, ne prieš tokią labdaros akciją, tačiau buvo galima bent pasitarti su manimi. Juolab mums teko atsisakyti anksčiau planuoto vaikų kambario dizaino, kadangi anytos pirkti baldai ten visiškai netiko.

Tokios smulkios situacijos nutikdavo pastoviai. Nė mažiausias mūsų šeimos įvykis, koks nors stambus ar smulkus pirkinys neapsiėjo be jų dalyvavimo. Net smulkintuvo ir elektrinio virdulio virtuvei pirkimas neapsiėjo be anytos.

– Margiri, aš suprantu, kad tavo tėvai mus myli ir nori padaryti kaip geriau, tačiau jų dalyvavimo jau per daug. Mes – atskira šeima, o mane slegia tokia hipergloba. Net mano tėvai mūsų taip negloboja kaip tavo,- bandžiau pasikalbėti su vyru.

Tiesa, su vyru ta tema kalbėjau jau ne kartą, tačiau pokalbiai nepadeda.

Neseniai nutiko situacija, kuri mane išvis labai smarkiai užgavo ir įpykdė. Anyta ir šešuras atvažiavo pas mus per išeigines, kaip visada. Nuėjau į virtuvę ir viena ausim nugirdau jų pokalbį apie būsimas vyro atostogas.

Pasirodo, vyras ruošiasi vykti savaitės poilsiui su savo mama, o man nieko nesakė, nemanė reikalinga manęs informuoti. Dar ir atostogas padalijo, o man sumelavo, kad darbe taip išėjo pagal grafiką. Apmaudu iki ašarų. Jau pavargau aiškinti, pavargau ramiai bandyti parodyti žmonėms savo jausmus.

Dabar nebežinau, ką daryti. Norisi normaliai gyventi savo šeimoje, o ne pastoviai globojamai anytos. Dar ir vyras visame kame jai pasiduoda.