Mes ne netyčia pasirenkame vienas kitą

Seksualiniu nukrypimu galima laikyti tik absoliutų sekso nebuvimą, visa kita – skonio reikalas.

Mes ne netyčia pasirenkame vienas kitą. Mes tik tuos sutinkame, kurie jau yra mūsų pasąmonėje.

Kuo tobulesnis žmogus išorėje, tuo daugiau velnių jo viduje…

Deja, numalšintos emocijos nežūva. Jas tik privertė nutilti. Bet viduje jos vis tiek tęsia poveikį žmogui.

Tikslas padaryti žmogų laimingu neįėjo į pasaulio kūrimo planą.

Mes į pasaulį ateiname vieniši ir vieniši jį paliekame.

Mylintis beveik visas – pažįsta moteris, dievinantis vieną – pažįsta meilę.

Tu vis nenustoji ieškoti jėgų ir pasitikėjimo kitur, o reikia ieškoti savyje.

Didžioji dalis žmonių visiškai nenori turėti laisvės, todėl kad ji numato įsipareigojimus, o įsipareigojimai daugumą žmonių baugina.

Pas užimtą žmogų nedažnai ateina į svečius tinginiai – prie verdančio puodelio musės neskrenda.

Praėjusiais amžiais mane sudegintų, šiais laikais sudegins tik mano knygas.

Kartais cigaras – tai tiesiog cigaras.

Darbas ir meilė – tai kertiniai mūsų žmogiškumo akmenys.

Pavydas – tai žlugimas.

Mes kartais laisvi nuo nuodėmių, dėl kurių juokiamės iš kitų.

Niekas pasaulyje nekainuoja taip brangiai kaip liga ir bukumas.

Masės niekada netroško tiesos. Jos nori iliuzijų, kurioms nesant jos neturi galimybės egzistuoti.

Pirmas žmogus, kuris keiksmažodį metė vietoj akmens, buvo civilizacijos kūrėjas.

Pirmas kvailumo simptomas yra visiškas gėdos neturėjimas.

Sapnas – tai karaliaus takas į nesąmoningumą.

Nieko nėra brangiau kaip liga ir jos ignoravimas.

Bet kuris mūsų planetos gyventojas turi tikslus, kurių jis nesako kitiems, ir tikslus, kurių jis negali pripažinti, netgi sau asmeniškai.

Žmogus niekada nieko neatsisako pilnai, jis tiesiog vieną malonumą pakeičia kitu.

Žmogui būdinga labiausiai vertinti ir norėti to, ko jis neturi galimybės pasiekti.

Vienintelis žmogus, su kuriuo mes turime lygintis – tai mes praeityje. Ir vienintelis žmogus, už kurį mes turime būti geresni – tai mes dabartyje.