Vyras nusipirko seną cemento gamyklą ir pažiūrėkite, į ką jis ją pavertė!
1973 m Rikardo Bofil aptiko neveikiančią cemento gamyklą. Ji stovėjo netoli Barselonos ir atrodė gluminančiai: gamyklos pastatas buvo pusiau sugriuvęs, teritorijoje buvo paliktos dar Pirmojo pasaulinio karo laikų mašinos.
Šiandien, praėjus beveik 50 metams, gamykla pavirto vaizduotę užburiančiu pastatu.
Remonto darbai, kuriuos atliko Rikardo kartu su komanda, atsiėjo apvalią sumą. Bet rezultatas pateisino lūkesčius.
Po dalinės dekonstrukcijos architektas ėmėsi fasado, kurį padengė augmenija, darbų, o gamyklos aikšteles pavertė šiuolaikiniais kambariais.
Beveik visą gamyklos teritoriją apželdino augmenija, kuri vasaros dienomis meta gelbstintį šešėlį.
Viena patalpa buvo paversta pasitarimų kambariu.
Dizaineriai atskirai dirbo prie kiekvieno kambario, todėl miegamųjų, svetainės, vonios kambarių interjeras nepaliks abejingų net žinovų.
Savo tinklaraštyje Rikardo rašo: „Man susidarė įspūdis, lyg mano gyvenimas…uždara Visata, kuri saugo mane nuo išorinės pusės ir kasdienio šurmulio“.
Čia mano gyvenimas teka nenutrūkstama tėkme, ir tarp darbo ir laisvalaikio paprastai mažas skirtumas. Ką aš bedaryčiau savo namuose, aš ilsiuosi.
Name galima rasti rojalį, biblioteką, didelį sodą.
Yra darbo kabinetas, apipavidalintas minimalistiniu stiliumi. Didžiuliai vamzdžiai, kurie, atrodytų, turėtų gadinti bendrą namo vaizdą, buvo įtraukti į interjerą taip nepastebimai, kad atrodo, erdvė be jų bus tuščia.
La Fabrica – pagal savo gabaritus didžiulis pastatas. Ir darbas prie daugelio patalpų tęsiasi ir šiandien. Rikardo šios gamyklos įsigijimas tapo svarbiausiu jo gyvenimo sprendimu. Ir paties Rikardo žodžiais, nei vienas jo sprendimas nepateisino jo lūkesčių taip, kaip šis namas.
