Klivija – kambarinė gėlė, kuri puoš jūsų namus ne vieną dešimtmetį
Klivija – kambarinė gėlė.
Klivija – nuostabaus grožio kambarinė gėlė, kuri pradeda skleisti žiedus kaip tik šiuo metų laiku – žiemos pabaigoje arba pavasario pradžioje. Pasaulyje randamos 6 klivijų rūšys ir jos visos yra kilusios iš Pietų Afrikos.
Klivija priklauso amarilinių šeimai kaip ir mūsų mėgstama meilenė, anksčiau vadinta amariliu. Tad šios gėlės daug kuo panašios ne tik pagal išvaizdą, bet ir pagal priežiūrą.
Klivijos turi tamsiai žalius, storus, ilgus ir siekiančius iki 0,5 m ilgio lapus, kurie išsidėstę vienas priešais kitą lyg vėduoklė. Šaknys būna storos, mėsingos ir gausios, tad tuo augalas skiriasi nuo meilenės, turinčios stambų svogūną. Klivijos žiedai tarsi varpeliai ir iš tolo šviečia ryškiai oranžine spalva, kuri gali būti įvairiausių atspalvių – nuo raudonos iki geltonos.
Žiedų gali būti kelios dešimtys, tad žydintis augalas panašus į oranžinį skėtį, nes žiedus klivijos sukrauna ant aukšto žiedynstiebio.
Klivija gali žydėti gan ilgai, iki keletos savaičių, priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir augalo amžiaus. Nužydėjusį žiedyną reikėtų nukirpti, kad augalas nebrandintų sėklų ir pailsėtų.
Klivijos nemėgsta per daug šlapios žemės, žydėjimo metu dirva turėtų būti drėgnoka, bet ne šlapia, o nužydėjusį augalą reikėtų laistyti labai minimaliai, žemės paviršius turėtų visiškai išdžiūti.
Jei nuspręsite auginti kliviją, neužmirškite kelių pagrindinių taisyklių.
Pirmoji: tam, kad augalas suformuotų žiedynus ir gražiai žydėtų, jam būtinas ramybės periodas. Tad nuo rudens pradžios laistoma po mažiau ir vis rečiau, o po paliejimo stovintis vanduo nepaliekamas lėkštutėje po augalo vazonu.
Reikia leisti išdžiūti vazono grunto paviršiui, bet visa žemė neturėtų būti perdžiūvusi, kaip mėgsta kaktusai. Idealiausias variantas – kai viršutinė žemės pusė vazone būna išdžiūvusi, o apatinė – ne, nors žinoma, tai nėra lengva nustatyti.
Antra taisyklė ta, kad ramybės periodu augalas turėtų ilsėti +10-15 laipsnių temperatūroje.
Trečias svarbus dalykas auginant kliviją, kad kai žiemos pabaigoje arba pavasarį iš lapų skrotelės pradeda stiebtis žiedynstiebis, reikia pradėti vėl reguliariai laistyti (bet neperlaistyti !) ir tręšti. Jei bus nesilaikoma šių 3 pagrindinių taisyklių ir augalas bus perlaistomas, perdžiovinamas ir per šiltai laikomas poilsio metu, tai gali ir visai nežydėti, o tik leisti naujus lapus.
